Per daug balsų nukeliauja į šiukšliadėžę

„1992 m. politinė partija ar visuomeninis politinis judėjimas (koalicija) galėjo gauti mandatus, jei už sąrašą balsavo ne mažiau kaip 4 proc. rinkimuose dalyvavusių rinkėjų. Tautinių mažumų politinė organizacija galėjo gauti mandatus, jeigu už jos sąrašą balsavo ne mažiau rinkėjų, negu reikia sudaryti bent vienai kvotai. Tokios taisyklės buvo, kai politikai dar nesuprato, kad tie rinkimų slenksčiai yra rimta manipuliavimo mandatų skaičiumi priemonė ir ėmė juos kelti.

Dabar apie mandatus svajojanti partija turi peržengti 5 proc. slenkstį, o koalicija - net 7 proc. Kam tie aukštesni slenksčiai naudingi? Kelioms sisteminėms partijoms. Mažesnės turi jungtis į koalicijas, bet tuomet automatiškai auga ir slenkstis. Tokia diskriminacinė ir politinę konkurenciją ribojanti logika veikia ir savivaldybių tarybų rinkimuose su atitinkamai 4 bei 6 proc. slenksčiais.

Turime bendrą visiems rinkimams kodeksą, bet skirtingiems rinkimams yra skirtingi slenksčiai. Europos Parlamento rinkimams jis siekia 5 proc. visiems jų dalyviams. Bet ir pastarasis skubiai (iki balsavimo likus mažiau nei mėnesiui) buvo pataisytas dėl neatitikimo ES direktyvoms.

Logiškai turėtų būti vieni ir tie patys slenksčiai visiems ir visuose rinkimuose. Precedentas EP rinkimuose jau yra. Galiausiai verta grįžti ir prie 4 proc. slenksčio, kuris užtikrintų geresnį rinkėjų atstovavimą ir lygias galimybes rinkimų dalyviams. Taip pat nebūtų 270 tūkst. arba 22 proc. balsų į šiukšlių dėžę kaip šiemet", - „Vakaro žinioms" teigia prof. A.Krupavičius.

- Taigi, skriaudžiamos mažosios ir tautinių mažumų partijos?

- Tikrai taip. Taisyklės jiems yra nesąžiningiausios. Kaip minėjau, anksčiau tautinių mažumų partijoms užteko tiek balsų, kad susidarytų viena kvota. Pakeitus taisykles, Lenkų rinkimų akcija - antri rinkimai iš eilės - daugiamandatėse apygardose nesugebėjo peržengti 5 proc. slenksčio.

Kalbant apie mažąsias partijas, jos raginamos jungtis, formuoti aiškesnį pasirinkimą rinkėjams ir tuo pat metu tokios koalicijos neskatinamos, nes joms iš karto didinamas „pereinamasis balas".

Gal klausimas būtų mažiau aktualus, bet, kadangi buvo suvienodinti reikalavimai Europos Parlamento rinkimams, tai kodėl jie lieka skirtingi visiems likusiems?

- Kaip Lietuva dėl tokių skirtingų slenksčių atrodo pasauliniame kontekste?

- Švelniai tariant, keistokai, nes de facto ir de jure turime net tris skirtingas „slenksčių sistemas". Į Seimą galioja 5 ir 7 proc. ribos, į savivaldybes - 4 ir 6 proc. į Europos Parlamentą - 5 proc. Su sveika logika tokie skirtumai prasilenkia.

Dar vienas momentas - pirmame, 1992 m., Seimo rinkimų įstatyme turėjome 4 proc. rinkimų barjerą. Pasaulio kontekste išrinkimo barjerai dažniau siekia 3-4 proc. Pavyzdžiui, Italijoje ir Graikijoje - 3 proc., o Austrijoje, Švedijoje, Bulgarijoje ar Slovėnijoje - 4 proc.

Antras aspektas - gali nebūti iš viso jokio išrinkimo barjero, nes paprastai, skirstant mandatus kvotos metodu, jis atsiranda natūraliai ir siekia maždaug 1-2 proc., ar net kiek mažiau. Atidžiau pasidairius po Europą matysime, jog Suomija, Portugalija, Šveicarija neturi jokio išrinkimo slenksčio.

Turėtume diskutuoti apie tai, ar tikrai verta nustatinėti arbitražinius slenksčius ir, kol šis klausimas būtų svarstomas, bent jau suvienodinti esamus, grįžtant prie 4 proc. ribos.

Kai slenksčiai yra aukšti, daug balsų išmetama į šiukšliadėžę, nes jie nedalyvauja mandatų skirstyme. Nuo 1996 m., kai įsigaliojo 5 ir 7 proc. išrinkimo barjerai, vidutiniškai kiekvienuose rinkimuose, mandatų skirstymuose, nedalyvavo penktadalis rinkėjų balsų.

Šiųmečiuose rinkimuose nė viena pirmaujanti partija negavo penktadalio rinkėjų balsų, o į šiukšliadėžę pateko 270 tūkst. rinkėjų balsų. Tiek surinkusi partija būtų gavusi 22 proc. rinkėjų balsų. 2020 m. „į šiukšliadėžę" nukeliavo 20 proc. 2016 m. - 19 proc. Bendrai antrąją vietą Seimo rinkimuose užimanti partija vidutiniškai gauna 2 proc. mažiau balsų, nei jų patenka „į šiukšliadėžę".

Tokios didelės dalies rinkėjų balsų nedalyvavimas mandatų paskirstyme, turint proporcinę rinkimų sistemą, yra akivaizdžiai per didelis ir lemia, kad proporcinė dalis veikia nesąžiningai, o didelė jų dalis yra neatstovaujama per šią rinkimų posistemę.

Dar vienas dalykas, kurį aptikau analizuodamas rinkimus, - klaidinga rinkimų kvotų skaičiavimo tvarka. Pirmiausia VRK kartais skelbia balsavimo duomenis daugiamandatėje apygardoje nuo visų rinkėjų (1996, 2012- 2024 m. Seimo rinkimai), kartais - nuo galiojančių (2000-2008 m. Seimo rinkimai) biuletenių. O negaliojančių biuletenių skaičius 8-iuose vykusiuose Seimo rinkimuose nuo 1996 m. yra vidutiniškai daugiau nei 4 proc. Tiesa, šiemet jis siekė apie 2 proc., bet vis tiek skaičiai nėra maži - beveik 24 tūkst. balsų.

Tyrėjai, politikos analitikai, paėmę VRK duomenis ir analizuodami juos istoriškai, gali neatkreipti dėmesio, kad duomenys pateikti skirtingai skaičiuojant ir klaidingai vertinti rezultatus ankstesniuose rinkimuose.

Visgi fundamentalesnė problema yra ta, kad kvotos apskaičiuojamos su negaliojančiais biuleteniais.

Kalbant paprasčiau, ateinate į parduotuvę vaisių. Pardavėjai parduoda 96 proc. sveikų vaisių ir 4 proc. netinkamų vartoti. Jūs sakote - ką jūs darote? Nepirksiu tokių vaisių ir eisiu kitur. Sveiku protu vertinant, taip negali būti, todėl ir kvotos turi būti skaičiuojamos tik nuo galiojančių biuletenių, nes negaliojantis biuletenis nėra balsas už kažką. Jeigu turėtume sistemą su galimybe balsuoti prieš visus, toks biuletenis turėtų būti įskaičiuojamas, bet to nėra, todėl skaičiuoti kvotas reikia tik nuo galiojančių.

Vertinant ką tik įvykusius rinkimus, tai lemia, kad skaičiuojant balsus 5 proc. barjerą turėjusioms įveikti partijoms VRK paklaida yra 1199 balsų didesnė negu turėtų būti. Ji yra 62 067 balsai, o turėtų būti 60 868.

Skaičiuojant balsus 7 proc. barjerui, VRK apskaičiuota paklaida su „supuvusiais vaisiais" siekia 86 894, o turėtų būti 85 216 arba 1678 balsais mažesnė.

Tokia situacija suponuoja daugybę pagrįstų klausimų. Pirmiausia, ar rinkimai yra sąžiningi, skaidrūs ir patikimi? Ar rinkėjai gali pasitikėti tokiais rinkimais ir tokiais mandatų skaičiavimais? Ar tikrai viskas gerai, kai penktadalis balsų keliauja į šiukšliadėžę? Ar visgi tvarką reikia keisti? Tikiuosi, naujasis Seimas ras politinės valios šiai problemai išspręsti.