Pilietybė tampa beprasme sąvoka?

- Ar tokiu atveju pilietybė nėra devalvuojama? - paklausėme Lietuvos eksparlamentarų klubo prezidento Henriko ŽUKAUSKO.

- Yra skirtingi klausimai - dėl pilietybės bei dėl rinkimų. Jie gali būti traktuojami atskirai, bet gali būti ir kartu.

Pirmu klausimu aš ne kartą sakiau, kad pilietybė pasidarė preke. Tai - labai blogai, nes jos suteikimo priežastys ne visada yra suvokiamos. Dar galima suvokti, kai pilietybė suteikiama už nuopelnus Lietuvai sportininkams ar dar kam nors. Tačiau jei dėl garsių sportininkų dar vyksta diskusijos (reikia suteikti kokiai nors čiuožėjai, ar ne), kiek tų pilietybių suteikiama dekretais nežinomiems žmonėms - mes to nežinome.

Ypač dabar, kai turime grėsmes iš Rytų, mūsų institucijos turėtų dirbti švariau. Suprantu, kad kai kurie politikai ir verslas bando prisidengti tuo, kad pas mus reikia kvalifikuotos darbo jėgos. Tačiau labai abejoju, ar daug baltarusių ar rusų, atvažiuojančių į Lietuvą, yra kvalifikuota darbo jėga. Dauguma pas save nedirbo, tai abejoju, kad ir pas mus dirbs. Bėga į geresnį gyvenimą. Kai pasiklausai, kad šimtai tūkstančių yra atvažiavusių iš trečiųjų šalių, yra baisoka. Eidamas gatvėmis retai beišgirsi šnekant lietuviškai. Vien tų kalbų, kurios mūsų ausiai nėra malonios, kiek prisiklausome. Kažkada stabdėme šiuo dalykus, sakėme, kad reikia sudaryti sąlygas Lietuvos piliečiams dirbti Lietuvoje ir užsidirbti. Nes kad baltarusiai ar rusai geriau dirba už lietuvius - labai abejoju.

- Kai leidžiama įsivežti pigios darbo jėgos, verslas gali mažesnes algas mokėti vietiniams, o šie priverčiami emigruoti.

- Vietoj dviejų baltarusių galima sumokėti normalią algą vienam Lietuvos gyventojui - ir viskas bus tvarkoje. Tada nebūtų nei migracijos, nei emigracijos. Tačiau viskas palikta savieigai ir dar už kažkokius mistinius nuopelnus yra dalinamos pilietybės. Reikia eiti latvių bei estų keliu, kurie griežtina tvarką ir netgi išsiunčia tuos asmenis, kurie nepritapo ir net nesiruošia pritapti. Nes nepritapimas kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Dar kažkiek galima suprasti, kai įsileidžiame nuo karo bėgančius ukrainiečius. Tačiau Baltarusijoje ir Rusijoje karas nevyksta, jų gyventojai ieško geresnio gyvenimo ir užima mūsų darbo vietas.

Reikia neužsileisti, nes kai bus peržengta riba, galbūt pasieksime to, kad kažkas atvažiuos „gelbėti" „skriaudžiamų" tėvynainių.

- O ar normalu, kad valdžią mums gali rinkti jau ir užsienio piliečiai? Ir net būti renkami į mūsų savivaldą?

- Kai Rinkimų kodeksą tvarkė konservatoriai, jie pasitvarkė taip, kad jiems būtų kuo geriau. Atseit, gyvename vieningoje Europoje, todėl bet kas gali balsuoti bet kurioje valstybėje ir rinkti jų atstovus net nebūdamas tos šalies pilietis. Tačiau labai abejoju, ar lietuviui leidžiama rinkti Vokietijos, Italijos ar Prancūzijos valdžią.

Mes rodome demokratiją, kuri net nesusijusi su europiniais reikalavimais bei su nacionaliniu saugumu. Aš tokių dalykų netoleruoju, nes esame kaip šlepetės.

- Kalbant apie šlepetes... Priminėte apie Šiauliuose buvusių Valdo Adamkaus šlepečių atvejį. Kandidatams į prezidentus bent jau yra reikalavimai tam tikrą laiką būti pragyvenus Lietuvoje. Gal reikėtų kartelę nustatyti ir dėl balsavimo teisės? Pavyzdžiui, neleisti balsuoti tiems Lietuvos piliečiams, kurie daugybę metų joje negyvena bei nemoka mokesčių?

- Ne veltui antrą kartą vyko referendumas dėl dvigubos pilietybės. Tada galėtų balsuoti net ir turintys kitos šalies pilietybę, o jie kryptingai balsuoja už vieną partiją.

- Bet kodėl tie, kurie Lietuvoje negyvena keliolika metų, turi teisę mums rinkti valdžią?

- Yra dvi šio klausimo pusės. Jei įteisintume, kad tu 5 metus negyveni Lietuvoje ir nebegali balsuoti, tai būtų tavęs atstūmimas, išmetimas „iš rinkos". Sakytų, kam man grįžti ar palaikyti ryšius su Lietuva.

Bet kita vertus Rinkimų kodeksą reikėtų patvarkyti, kad savo valdžią gali rinkti tik susiję su Lietuva. Kas tas „susiję su Lietuva" - diskusijų klausimas.

Faktai

Vyriausioji rinkimų komisija paskelbė, kad Lietuvoje vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą balsuoti galėjo ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir ES valstybių narių piliečiai. Tuo pasinaudojo 228 ES asmenys, kurie rinkimų dieną jau buvo sulaukę 18 metų, turėjo leidimą gyventi Lietuvoje ir pageidavo balsuoti čia rinkdami į Europos Parlamentą Lietuvos atstovus.

Savivaldos rinkimuose gali dalyvauti net ir trečiųjų šalių piliečiai, jei turi leidimą gyventi Lietuvoje ir konkrečioje savivaldybėje yra deklaravę gyvenamąją vietą. Ir net būti renkami.