Plūduriuojanti Ingridos Šimonytės vyriausybė

Kitaip būtų, jei Lietuvos vyriausybės būtų statutinės. Tave puola, kritikuoja, bet tu vis vien neturi teisės nutrenkti kalašnikovą, apsižliumbti ir pasileisti laukais kuo toliau nuo sargybos posto. O jei nesi statutinis, dar blogiau - ištižęs patižęs, tai toks Ministrų kabinetas juda, liula kaip prastai pritvirtintas plūduras. Bet kada kas nors gali iš tokio Ministrų kabineto iššokti į stabilų krantą ir nuskuosti per pievas. Kaip dabar per jau pavasariškas pievas išskuos G.Jakštas. Pretekstas - už tai, kad, anot G.Jakšto, „ne kartą teko prisiimti atsakomybę už sprendimus, kurių pats nepriėmiau". Todėl, anot G.Jakšto, jis daugiau to daryti nenori.

Ar objektyvus vertinimas dar egzistuoja?

Suprask, visas tas vienuoliktokų tarpinio patikrinimo, egzaminų chaosas, vykęs net per Velykines atostogas ir net su sumaišytomis matematikos užduotimis, buvo ne G.Jakšto sumanymas. Labai tikėtina. Retas individas vienas išdrįstų sukelti švietimo sistemoje tokį chaosą. Vos ne diversiją. Čia reikia didelės narsos. Tačiau pradžioje tą tarpinį patikrinimą reikėjo išbandyti tarp ministerijos klerkų. Ir būtinai per margučių dažymą. Kad vieni galvotų apie Poncijų Pilotą, o kiti - apie pilotinį patikrinimą. O tada tikrai išaiškėtų, kad dauguma ministerijos klerkų nėra aukšto pilotažo. Žinios - silpnesnės nei vienuoliktokų.

Ir šiaip labai sunku pasitikėti egzaminų vertintojais, jei net akademinė bendruomenė, kuruojama tos pačios Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, nesugeba atskirti plagiato nuo rimto mokslinio darbo. Šiomis dienoms Lietuvos aukščiausiasis teismas nutraukė plagijavimu kaltinto profesoriaus, politologo Algio Krupavičiaus bylą. Mokslininkas tiek metų buvo įtarinėjamas, žeminamas netgi kai kurių savo kolegų. Ir niekas nedrįso pasakyti, kad A.Krupavičius kaltinamas nepagrįstai.

Tad apie kokį objektyvumą galima kalbėti tarp pedagogų, įskaitant ir akademinę bendruomenę? Kas objektyviai gali nuspręsti, kiek tas vienuoliktokų patikrinimas buvo iš tikrųjų chaotiškas, o kiek šių jaunuolių tiesiog savo laiku patingėjo mokytis? O dabar jų mokytojai ir tėvai, o gal net korepetitoriai teisinasi G.Jakšto sukeltu chaosu. Juk kažkas visgi gavo per patikrinimus gerus įvertinimus. Ne visus ištiko didis nusivylimas ir egzistencinė krizė.

Potencialių dezertyrų kabinetas

O šiaip - įdomi ta I.Šimonytės vyriausybė. Laikas nuo laiko ima drebinti kinkas. Įrodo, jog net taikos metu neatlaiko įtampos ir jei kas - labai paaugliškai šiaušiasi ir trepsi kulnais. Vaizduoja išėjimą. Į dvasinį egzilį. Esą jei manęs nesuprantate, nevertinate, tai trinktelėsiu durimis ir gailėkitės, kokios vertybės netekote. Nors nestabiliais laikais vertingiausi yra tie ministrai, kurie aria savo vagą kaip jaučiai. Ir visiškai nepaiso visuomenės nuomonės. Šiuo klausimu neaplenkiamas Arūnas Dulkys. Net ir tuo atveju, kai tokie asmenys stabiliai kenkia, jie vis vien stabilūs. Aiman, tokių stabilių tik vienetai.

Iš pradžių susiruošė atsistatydinti užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis ir susisiekimo ministras Marius Skuodis. I.Šimonytė jų atsistatydinimų nepriėmė. Vėliau G.Landsbergis po čekiukų skandalo pasiūlė atsistatydinti visam Seimui. Seimas siūlymo nepriėmė. Atsistatydino Jurgita Šiugždinienė. Vėliau I.Šimonytė pareiškė, kad atsistatydins po NATO viršūnių susitikimo Vilniuje. Neatsistatydino. Vėliau privertė atsistatydinti krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską. O dabar atsistatydino G.Jakštas. Tad per šią Vyriausybės kadenciją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai teks vadovauti jau trečiam ministrui. Jei sutiks paministrauti mažiau nei pusmetį. Vien todėl, kad į CV galėtų įsirašyti „buvau ministras".

Reikia būti A.Dulkiu!

Kuo reikia būti, kad I.Šimonytei įtiktum? Reikia būti A.Dulkiu. Jei A.Dulkys vadovautų ne Sveikatos apsaugos, bet Švietimo, mokslo ir sporto ar bet kuriai kitai ministerijai, vis vien I.Šimonytei tiktų. Nes jei prisimintume, kiek sveikatos apsaugos ministras A.Dulkys per savo kadenciją pripaistė, prijuokino, pravirkdė, papiktino ar šiaip priskaldė malkų, tai G.Jakštas šalia A.Dulkio - visiškai teigiamas personažas. Kaip bebūtų, dėl G.Jakšto jei kam nors ir pablogėjo sveikata, tai vis vien tik laikinai ir ne itin. G.Jakštas nesujunginėjo mokyklų, nenuiminėjo jų vadovų ir net nenusikalbėjo kaip A.Dulkys postringaudamas apie reformas.

Aišku, I.Šimonytei dar įtiktų, jei švietimiečiams vadovautų G.Landsbergis. Neišdrįstų jo judinti. O šiaip atrodo, kad I.Šimonytę iš esmės domina tik valstybės finansai, užsienio politika ir A.Dulkys. Visos kitos jai, kaip premjerei, primestos prievolės - viso labo tik vos pakeliamas lažas su nepagarbiais ir nedėkingais piliečiais.

Žmogus ne vien balais matuojamas

G.Jakštas savo originalumu nenustebino. Tai ne pirmas kartas, kai mokyklas kuruojantis ministras neatlaiko švietimiečių bendruomenės spaudimo - pedagogų teisėtų lūkesčių į didesnį atlyginimą, pagarbą, prestižą ir t.t. Pedagogų susierzinimą dėl nesibaigiančių reformų, naujovių, vadovėlių bei etatų trūkumo, moksleivių ir jų tėvelių pretenzijų ir t.t. Kartais tai išvirsta į streikus ar tik vietinio pobūdžio isteriją. Kai mokyklos ar darželio pedagogų kolektyvas sukyla prieš savo direktorę. O tėvai, kol jų atžalos baigia mokslus, o taip pat ir jų vaikai, yra nuolatiniame strese. Ir kuo gimnazija prestižiškesnė, tuo labiau.

Kaip bebūtų, jei per tarpinį žinių patikrinimą gautas rezultatas ar kokio nors egzamino balas gali nulemti visą tolimesnę žmogaus ateitį, tai jau yra gamtinė anomalija ir civilizacijos iškrypimas. Tokia civilizacija jau nėra humanistinė. Kaip bebūtų, kviekvienas žmogus yra daug vertingesnis už savo balą. Nes žmogus nėra nuo balos priklausomas varliagyvis. Nors dabar balais matuojami netgi naujagimiai.

Kai pedagogams vadovauja proktologas...

Nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios Lietuvos švietimą kuravo 15 ministrų, įskaitant ir G.Jakštą. Šalies pedagogų bendruomenei vadovavo ir apie tautinę mokyklą, kol jos nepamiršo, kalbėjo 2 poetai, 1 pianistas, 1 radijo inžinierius, 1 kalbininkas, 1 lituanistas, 1 gydytojas-proktologas, 2 teisininkai, 1 verslo administravimo specialistė ir 1 išmanantis apie draudimą, finansus bei matematinę statistiką. Iš šių 15-os pedagoginį išsilavinimą turėjo tik keturi ministrai - Algirdas Monkevičius, Remigijus Motuzas, Audronė Pitrėnienė ir Jurgita Petrauskienė. Su skirtingais pedagoginės praktikos laipsniais.

Iš šios ketveriukės mokykloje daugiausiai dirbęs A.Monkevičius kelis kartus tapo atstatydintų ministrų pakaitalu. 14-oje Gedimino Kirkilo vyriausybėje pakeitė pedagogų streikų neatlaikiusią Romą Žakaitienę, o 17-oje Sauliaus Skvernelio vyriausybėje - vėlgi pedagogų streikų neatlaikusią J.Petrauskienę. Prezidentas sako neskubėsiantis tvirtinti naujo ministro. Norės įsitikinti, ar jis galės išdirbti iki kadencijos pabaigos. Tačiau patikrinta. Kai švietimiečiai ministrai neatlaiko, už juos atlaiko A.Monkevičius.