respublika.lt

Po nesėkmingo referendumo – siūlymas dėl pilietybės išsaugojimo NATO valstybių piliečiams

(176)
Publikuota: 2024 gegužės 16 17:13:00, Jadvyga Bieliavska, Elta
×
nuotr. 1 nuotr.
Asociatyvi Eltos nuotr.

Nepavykus pilietybės referendumui, valdantiesiems ir opozicijai atstovaujantys 74 parlamentarai siūlo leisti išsaugoti pilietybę tiems, kurie įgyja NATO valstybės pilietybę.

 

Ketvirtadienį jų vardu Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas įregistravo tai numatančią Pilietybės įstatymo pataisą.

Pasak A. Bagdono, tai vienas iš teisėkūros žingsnių užtikrinant, kad sekmadienį nepavykus referendumui bent daliai pasaulio lietuvių liktų viltis išsaugoti Lietuvos pilietybę.

„Daugiau kaip milijonas gyventojų pritarė pilietybės išsaugojimui įgijus kitos, draugiškai Lietuvai šalies pilietybę. Nors to neužteko, Seime telkiamės, kad milijonas balsų nenukeliautų šuniui ant uodegos. Klausimo nepadėjome į stalčių, o subūrėme gausią pilietybės išsaugojimo koaliciją, kad kuo daugiau piliečių neprarastų ryšio su Lietuva“, – sako įstatymo pataisos rengėjas A. Bagdonas.

Šiuo metu įstatyme yra numatyta vienuolika išimčių, kada Lietuvos Respublikos pilietis kartu gali būti ir kitos valstybės pilietis. Siūlomas Pilietybės įstatymo pakeitimo projektas numato dvyliktąjį atvejį, kai Lietuvos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis.

Jei Seimas pritartų, pilietybę galėtų išsaugoti tas, „kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės, priklausančios Šiaurės Atlanto sutarties organizacijai, pilietybę, įgijo ne gimdamas“.

Po žlugusio referendumo tai jau antroji iniciatyva dėl dvigubos pilietybės. Seimo narė Dalia Asanavičiūtė yra įregistravusi Pilietybės įstatymo pataisas, kurias priėmus išsaugoti Lietuvos Respublikos pilietybę galėtų išvykę iš šalies  po 1990 m. kovo 11 d. ir įgiję NATO ar Europos Sąjungos (ES) valstybės narės pilietybę.

Gegužės 12 d. vykęs referendumas dėl Konstitucijos pataisos, kuria buvo siekiama išplėsti dvigubos pilietybės galimybę, nebuvo sėkmingas. VRK duomenimis, referendume dalyvavo 1 mln. 413 tūkst. 288 rinkėjai arba 58,96 proc. Konstitucijos pakeitimui dėl pilietybės išsaugojimo pritarė 1 mln. 26 tūkst. 408 rinkėjai (74,13 proc.), tačiau tokio balsų skaičiaus nepakako.

Tam, kad Konstitucijos pataisa būtų priimta, už ją privalo balsuoti ne mažiau kaip pusė rinkimų teisę turinčių gyventojų.

2019 m. Lietuvoje vykęs referendumas dėl pilietybės išsaugojimo irgi patyrė fiasko.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
9
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (176)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar stebite Europos futbolo čempionatą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kokia oro temperatūra vasarą jums labiausiai komfortiška?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

+15 +23 C

+12 +22 C

+13 +23 C

+20 +27 C

+20 +28 C

+16 +22 C

0-5 m/s

0-5 m/s

0-7 m/s