1 nuotr.Siekiant stiprinti šalies nacionalinį saugumą, premjeras Gintautas Paluckas ragina galvoti ne tik apie gynybą, bet ir rūpintis gyventojų socialine gerove. Pasak Vyriausybės vadovo, dešiniųjų partijų atstovai didelį dėmesį skiria karinės technikos ir ginkluotės klausimams, tačiau tai, anot jo, neišspręs visų saugumo problemų.
„Nacionalinis saugumas negali remtis tik siaurais gynybos klausimais. Tai yra kelias, kuriuo mus veda dešinieji, kurie akcentuoja ginklus, ginklų sistemas. Ginklų garbinti tikrai nereikia, jie neišspręs nacionalinio saugumo klausimų. Be jokios abejonės, nuo krintančių raketų musiamušiu neapsiginsi. Gynybos klausimus mums teks spręsti rimtai“, – šeštadienį LSDP suvažiavime kalbėjo G. Paluckas.
„Nacionalinis saugumas turi dvi kojas, dvi dedamąsias. Tam, kad visuomenė būtų atspari, negali būti atskirų visuomenės grupių užribyje, negali būti netikėjimo, jog aš galiu pasirūpinti savo šeima, jog mano darbo vieta yra saugi, jog pajamos, kurias aš gaunu – augs. (...) Ši dedamoji šiandien yra primiršta“, – akcentavo jis.
Plona riba tarp nuomonių įvairovės ir sąmoningo melo
Kalbėdamas apie galimas rizikas, G. Paluckas akcentavo, kad tarp nuomonių įvairovės ir dezinformacijos skleidimo yra plona riba. Todėl, pasak jo, reikia gebėti atskirti valstybę ardančią veiklą.
„Yra labai plonytė riba tarp nuomonių įvairovės, demokratinio pliuralizmo ir sąmoningo melo, sąmoningos manipuliacijos. Daugybė šalių Europoje dabar išgyvena demokratijos krizę, todėl, kad laiku į šiuos požymius nereagavo. Šiais dalykais manipuliuoja tiek radikalios politinės jėgos, tiek populistai, tiek nedraugiškos valstybės“, – tikino G. Paluckas.
„Demokratijos apsauga, gebant atskirti, kur yra žodžio laisvė, o kur – ardomoji veikla, į tai turime kreipti labai rimtą dėmesį“, – svarstė jis.
Visuomenę skaldo politikų pasisakymai
Savo ruožtu atkreipdamas dėmesį į prieš kelis mėnesius skambėjusius pasisakymus apie Seime besiformuojančią vadinamąją penktąją koloną, premjeras pabrėžė, kad tokiais pareiškimais yra skaldoma visuomenė.
„Kai kurie mūsų politinio lauko lyderiai yra linkę klijuoti etiketes: penktos kolonos, kitos kolonos. Jeigu šiandien, mūsų būryje, aš pasakyčiau, jog kažkas yra penkta kolona – jūs pradėtumėte dairytis – kuris? Ar tai didina mūsų gebėjimą veikti kartu? (...) Negalima šitaip skaldyti ir poliarizuoti visuomenės“, – kalbėjo G. Paluckas.
„Taip, turime atskirus mūsų visuomenės elementus, kurie, švelniai tariant, šneka niekus. Tačiau tai, kaip užkratas per mūsų visą visuomenę neina. Pyktis mes mėgstame, tai daryti – mokame, tačiau patarimų, kaip tai daryti iš šalies, iš nedraugiškų valstybių – mums nereikia. Mes patys mokėsime ir susipykti, ir susitaikyti“, – akcentavo jis.
Prieš kurį laiką LRT televizijai parlamento pirmininkas Saulius Skvernelis pareiškė, jog Seime formuojasi prieš valstybės interesus veikianti vadinamoji penktoji kolona. Taip Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis teigė po uždaro Seimo posėdžio apie gynybos ir saugumo klausimus, kuriam dalis parlamentarų negailėjo kritikos.
ELTA primena, kad šeštadienį valdančiosios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) suvažiavimas patvirtino premjerą G. Palucką naujuoju politinės jėgos pirmininku.
Ministras pirmininkas išrinktas socialdemokratų lyderiu balandžio pabaigoje. Nuo rudens premjero pareigas einantis politikas pirmininko pareigose pakeis iki Seimo rinkimų apie vadovavimą Vyriausybei kalbėjusią, tačiau galiausiai šių pareigų atsisakiusią europarlamentarę Viliją Blinkevičiūtę.
G. Paluckas partijai yra vadovavęs ir anksčiau – LSDP pirmininku jis buvo išrinktas 2017 m., tačiau 2020 m. iš pareigų pasitraukė.
Socialdemokratai praėjusių metų rudenį laimėjo parlamento rinkimus ir su Sauliaus Skvernelio bei Remigijaus Žemaitaičio pirmininkaujamomis jėgomis suformavo valdančiąją koaliciją.
