Premjeras: padaryta klaida, bandant santykius su Taivanu parodyti kaip ekonomiškai naudingus

Pasak jo, Lietuva galėtų atkurti tam tikrus diplomatinius santykius su Kinija, jei pastarieji atsiųstų savo ambasadorių. 

„Santykių atkūrimas yra labai skambus pavadinimas. Ne kartą sakiau, kad Lietuva neaukos jokio savo nacionalinio intereso ir nesiruošia nei atsiprašinėti, nei kažkokių reveransų daryti. Tačiau jeigu kinai atsiųs savo aukščiausią diplomatinį atstovą – ambasadorių, mes nusiųsime savąjį į Pekiną“, – antradienį žurnalistams Seime teigė G. Paluckas.

„Nekeičia, nes, kaip žinia, didžiosios valstybės turi įvairių interesų, bet dėl jų įtakos ir galios tarptautiniuose formatuose ir aibei klausimų, paprastai, palaikyti diplomatinius santykius – būtina ir tai daro visos Europos Sąjungos šalys“, – paklaustas, ar pozicija dėl Pekino nesikeičia ir po to, kai Xi Jinpingas dalyvavo Pergalės dienos parade Maskvoje atsakė jis. 

Visgi, pasak premjero, šiuo metu diskusijos dėl diplomatinių santykių su Kinija atkūrimo aušktesniame politiniame lygyje nevyksta. 

„Aukštesniu politiniu lygmeniu tokios diskusijos šiandieną nevyksta“, – tikino jis.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas buvo tarp daugiau kaip 20 užsienio šalių vadovų, atvykusių į Rusiją penktadienį dalyvauti didžiuliame kariniame parade, skirtame 80-osioms nacistinės Vokietijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare metinėms paminėti.

Po daugiau nei tris valandas trukusio susitikimo su Xi, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas žurnalistams sakė, kad jiedu turėjo „tradiciškai šiltą, draugišką“ pokalbį, ir kreipėsi į Kinijos vadovą kaip į „brangų draugą“.

Vėliau Kremlius paskelbė bendrą jųdviejų pareiškimą, kuriame JAV prezidento Donaldo Trumpo planas dėl kosminio priešraketinio skydo, vadinamo „Geležiniu kupolu Amerikai“, apibūdintas kaip „labai destabilizuojantis“.

Savo ruožtu dvi kadencijas Lietuvai vadovavusi prezidentė Dalia Grybauskaitė nemano, jog reikėtų atkurti buvusius santykius su Kinija. Pasak jos, Pekino dalyvavimas Pergalės dienos minėjime Maskvoje yra aiškus rodiklis, kas yra draugas, o kas yra priešas.

Buvo klaida

Tuo metu buvusiai Taivano prezidentei Tsai Ing-wen raginant duoti laiko Lietuvos ir Taipėjaus santykių lūkesčiams atliepti, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad bandymas šį ryšį parodyti kaip ekonomiškai racionalų – buvo klaida.

„Manau, kad buvo padaryta didelė klaida, kad mūsų santykius su Taivanu buvo mėginama paversti kaip ekonomiškai racionalius, nes visos pietryčių Azijos šalys pasižymi stipriu eksportu ir mažu importu. Todėl, manyti, kad mes galime ten kažką daugiau parduoti ir taip pakeisti savo prekybos balansą – yra šiek tiek naivu. Tai yra daugiau vertybinis klausimas nei nacionalinio saugumo ar ekonominis“, – dėstė jis.

Premjeras jau anksčiau“ yra teigęs, jog Lietuvos ir Taivano santykiai yra „įšalę“, o dvišalis bendradarbiavimas – nors ir viešai kalbėta kitaip – praktikoje nepasiteisino.

Jam antrino ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, pažymėdamas, jog buvusi konservatorių dominuojama Vyriausybė gerokai optimistiškiau žvelgė į perspektyvas bendradarbiauti ir plėtoti ryšius su Taipėjumi, tačiau Vilniaus lūkesčiai taip ir liko neišpildyti.

ELTA primena, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas.

Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.

Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas ES valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.

Kaip skelbta, po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų Vyriausybės vadovas G. Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.

Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.

Ministras pirmininkas taip pat yra teigęs, kad atkuriant diplomatinius santykius su Pekinu, Taivaniečių atstovybės pavadinimas nebūtų keičiamas.

Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva siekia, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.

Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip anksčiau teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.