1 nuotr.Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas sako, jog jam neteko girdėti kalbų apie galimus politinius mainus, rengiant „čekutininkams“ palankias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas. Pasak premjero, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko Juliaus Sabatausko siūlymas yra savalaikis ir atliepia silpnąsias BK taikymo sritis.
„Aš manau, kad TTK pirmininkas, įvertinęs europinę praktiką, tikrai yra apčiuopęs Baudžiamojo kodekso proceso silpnąsias taikymo sritis ir teikia tam tikrus siūlymus“, – ketvirtadienį Seime sakė ministras pirmininkas, remdamas opozicijos ir dalies valdančiųjų kritikuojamą projektą.
„Neteko“, – teatsakė jis, paklaustas, ar negirdėjo apie galimus politinius mainus, stumiant „čekutininkams“ palankų įstatymą, taip siekiant, kad būtų įteisinta partnerystė.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimą turėjo pasiekti į „čekučių“ skandalą patekusių politikų atsakomybę švelninančios ir ginčus tarp parlamentarų įžiebusios Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas.
Seimas ketino svarstyti šią savaitę Teisės ir teisėtvarkos komitete (TTK) patobulintą įstatymo projekto versiją. Tačiau klausimas buvo išbrauktas iš Seimo darbotvarkės.
Jeigu Seimas pritartų projektui, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai (ES), tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Už padarytą labai didelę turtinę žalą siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.
Siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala laikoma didele, kai jos dydis viršija 400 MGL (šiuo metu 28 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (63 tūkst eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL (63 tūkst. eurų) padaryta žala.
Projekto kritikai nerimauja dėl to, kad siūlomose naujose BK pataisose ženkliai išaugo dydžiai, nuo kurių būtų skaičiuojama turtinė žala. Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nelieka neturtinės žalos sąvokos.
Seimo konservatorė Agnė Bilotaitė siūlė Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK) kreiptis į ekspertus, prašant įvertinti BK pataisų teisinį poveikį, tačiau tam nepritarta. Dėl galimai pažeistų procedūrų grupė parlamentarų kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisija.
„Tarp 16-os Seimo narių, pasirašiusių BK pataisas, kurios švelnina atsakomybę už piktnaudžiavimą savivaldybių tarybų narių išmokomis, yra ir asmenų, kurie patys figūruoja „čekiukų“ istorijose (...) Kyla rimtų abejonių, ar Seimo narių pasirašytos pataisos nėra grindžiamos asmeniniu suinteresuotumu, siekiant išvengti teisinės atsakomybės arba ją sušvelninti“, – kreipimesi į etikos sargus sako konservatoriai.
Į šią komisiją nutarė kreiptis ir parlamentinė Antikorupcijos komisija. Ji prašys išsiaiškinti, kiek BK projektą pasirašiusių Seimo narių gali turėti interesų konfliktą.
Šių metų kovo mėnesį Seimas po pateikimo pritarė socialdemokratės Jūratės Zailskienės pateiktoms BK pataisoms, siūlančioms aiškiau diferencijuoti piktnaudžiavimo atvejus pagal padarytos žalos dydį.
