1 nuotr.Tebesitęsiant diskusijoms dėl naujo karinio poligono įrengimo, premjeras Gintautas Paluckas tikisi, jog šiuo klausimu pavyks suderinti papildomų valstybės investicijų besitikinčių Lietuvos savivaldybių ir kariuomenės poreikius. Vyriausybės vadovas akcentuoja, jog didelė dalies regionų lyderių palankiai žiūri į galimybes jų savivaldybių teritorijoje kurti poligonus.
„Kai kuriose savivaldybėse nuo senų laikų yra tokių objektų, kuriuos būtų galima pritaikyti be kažkokių itin didelių pastangų arba visuomenės pasipriešinimo, todėl šiandien mėginame pagal konkrečių ir atskirų savivaldybių, kurios yra išreiškusios palankų požiūrį, poreikius, suderinti (…) kariuomenės poreikius. Manau, kad tai pavyks padaryti“, – trečiadienį žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.
„Šitie pokalbiai jau prasidėję prieš gerą mėnesį, tai tikrai manau, yra nemažai savivaldybių, kurios pozityviai žiūri į kariuomenės poreikius“, – pridūrė jis.
Kai kuriose savivaldybėse nėra poligonui reikalingų sąlygų
Vis dėlto, pasak G. Palucko, kai kurios savivaldybės savaime bus atmetamos dėl poligonų įrengimui netinkamų sąlygų.
„Savivaldybių vadovai, tarybos, bendruomenės turi būti supažindintos su tam tikrais reikalavimais, kurie yra taikomi poligonams, nes tai yra ir teritorijos milžiniškas dydis ir atitinkamai tai turėtų būti neurbanizuota teritorija, be kažkokių strateginės infrastruktūros linijų“, – kalbėjo premjeras.
„Nepaisant to, jog yra tikrai didelis geranoriškumas iš savivaldybių, šnekant apie šį klausimą, diskutuojant, kai kurios atkris automatiškai dėl to, jog tokių teritorijų tose savivaldybėse tiesiog nėra“, – tikino jis.
Regionai tikisi papildomų investicijų į infrastruktūrą
Pasak ministro pirmininko, savivaldybės, mainais už jų teritorijoje planuojamus statyti poligonus, tikisi valstybės investicijų į infrastruktūrą, viešosios paskirties, kultūrinius pastatus ar veiklų organizavimą. Anot G. Palucko, šie lūkesčiai atitinkamai gali priklausyti ir nuo teritorijoje planuojamo įrengti poligono specifikos.
„Yra įvairių savivaldybių ir yra įvairūs poreikiai. Vieni tikisi investicijų į infrastruktūrą, kiti tikisi investicijų į viešosios paskirties, kultūros paskirties pastatus, į kai kurių veiklų organizavimą“, – kalbėjo G. Paluckas.
„Tie poreikiai yra įvairūs, nes reikalingas ne vienas poligonas, o keli. Jų funkcijos ir paskirtys irgi yra skirtingos – vieni yra manevriniai, (…) o kiti yra pilno gynybinio karinio naudojimo“, – pridūrė akcentavo premjeras.
Svarstoma apie dviejų ar trijų poligonų įrengimą
Ministro pirmininko teigimu, šiuo metu svarstoma apie galimybę skirtingose Lietuvos vietose įrengti kelis poligonus. Be to, pastebėjo jis, vienas jų gali būti skaidomas į dalis.
„Iš tikrųjų, būtų gerai du poligonai – ne tik manevrinės funkcijos, bet ir pilnos apimties pratyboms, bet ar jie bus du, ar trys, ar, kaip sakoma, du su puse, nes gali būti vienas poligonas skaidomas į dalis“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
„Čia irgi žiūrima lanksčiai į turimas galimybes ir savivaldybių vadovų polinkį šnekėtis ir norą derėtis dėl tokio poligono įsteigimo“, – sakė premjeras.
Kiek anksčiau krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė pareiškė, kad šiuo metu siekiama sukurti patrauklų pasiūlymų paketą šalies savivaldybėms, kurių teritorijose galėtų veikti tokios karinės mokymo teritorijos.
ELTA primena, kad dar kovo pradžioje Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras tikino, jog Lietuvoje reikės steigti dar vieną poligoną, kuris, pasak jo, galėtų atsirasti pietinėje šalies teritorijoje. D. Šakalienė savo ruožtu tuomet antrino kariuomenės vadui ir tikino, kad šį poreikį aptars su Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA).
Balandį su LSA atstovais susitikusi krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė sutarė, jog asociacija iki gegužės 5-osios pateiks siūlymus dėl galimų naudų savivaldybėms.
Praėjusios kadencijos Seimas priėmė įstatymo projektus dėl karinių poligonų Tauragės ir Šilalės rajonuose steigimo.
