Prezidentas labai rimtai svarsto Kristupo Vaitiekūno kandidatūrą į finansų ministrus

„Prezidento nuomone, kandidatas yra kvalifikuotas, patirtis finansų sektoriuje – didelė, nuomonę daugeliu atveju turi, demonstruoja ne daugiau lankstumo negu priklauso finansų ministro poziciją užimančiam asmeniui. Prezidentas labai rimtai svarsto pono Vaitiekūno kandidatūrą, dar laukia kitos susijusios informacijos ir tada apsispręs“, – žurnalistams prezidentūroje ketvirtadienį sakė patarėjas.

Pasak jo, naujajam ministrui keliamas lūkestis dėl biudžeto perskirstymo per bendrąjį vidaus produktą (BVP) didinimo, šešėlinės ekonomikos mažinimo, derybų dėl europinio biudžeto, Lietuvai 2027 m. pirmininkaujant Europos Sąjungos (ES) tarybai.

„Pasiekta daugiau negu pusiaukelė – perskirstymas šiuo metu yra 33,4 proc. nuo BVP, tai rodo Lietuvos išaugusį fiskalinį pajėgumą, kas leidžia įgyvendinti tiek saugumo, tiek socialinės politikos tikslus“, – sakė patarėjas.

„Prezidento lūkestis, kad finansų ministras tęs politiką, orientuotą į perskirstymą per BVP didinimą“, – pridūrė jis.

Pats kandidatas į ministrus pažymėjo, kad paskirtas finansų ministru prioritetą teiktų artimiausio laikotarpio biudžeto formavimui, fiskaliniam tvarumui, kapitalo rinkų plėtrai, taip pat nacionalinio plėtros banko ILTE įveiklinimui.

Planuoja tvarkyti GPM lengvatą ūkininkams

Seimui pavasario sesijoje balsuojant dėl mokesčių reformos, nuspręsta palikti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvatą ūkininko pažymėjimą, K. Vaitiekūnas pažymėjo, kad jam vadovaujant Finansų ministerija siūlytų projektą koreguoti, tačiau ne atsisakyti pačio lengvatinio apmokestinimo režimo.

„Planuojame GPM lengvatą ūkininkams sutvarkyti, kadangi tai buvo paskutinė minutę Seimo priimtas sprendimas, jį reikia šiek tiek pakoreguoti, bet tai būtų tik korekcijos, neplanuojam, kad tarifai turėtų keistis“, – žurnalistams sakė K. Vaitiekūnas.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė taip pat laikėsi nuomonės, kad jos vadovaujama Vyriausybė siūlytų ne visiškai atšaukti kitąmet įsigaliojančią lengvatą ūkininkams, bet tik pakoreguoti jos taikymo apimtis.

Seimas birželį pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc.

Tačiau ūkininkams, pagal Seimo priimtą sprendimą, bus taikomas lengvatinis tarifas tais atvejais, jei veikla vykdoma pagal ūkininko pažymėjimą.

Ūkininkų pažymėjimą turinčių asmenų pajamos iš žemės ūkio veiklos nuo kitų metų bus apmokestinamos 15 arba 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų).

Nepalaiko 4 dienų darbo savaitės įvedimo

Viešojoje erdvėje sugrįžus pokalbiams dėl keturių darbo dienų savaitės įvedimo, kandidatas į finansų ministrus teigia, 

„Viskas įmanoma, bet turbūt ne dabartinėje situacijoje ir ne šiandien. Iš viso apie keturių dienų darbo savaitę – tai ganėtinai įdomi idėja ir bent jau iš mano patirties vertinanant manau, kad turėtume judėti visiškai priešinga linkme – dabar tiek daug žmonių dirba kūrybinius darbus, kad išdirbti tą nuo 8 iki 17, galbūt ne visada produktyviai pavyksta tą laiką išnaudoti, tai galbūt darbo trukmės trumpinimas (…) idėja, apie kurią galima diskutuoti“, – sakė K. Vaitiekūnas.

„Tikrai realiai jokių svarstymų apie keturių dienų darbo savaitę negali būti“, – pridūrė jis.

ELTA primena, kad Seimas pritarė I. Ruginienės kandidatūrai į premjeres.

Paskirtoji Vyriausybės vadovė ne vėliau kaip per 15 dienų nuo jos paskyrimo turi pristatyti parlamentui sudarytą ir prezidento patvirtiną Ministrų kabinetą bei teikti parlamentui svarstyti Vyriausybės programą.

Vyriausybė gaus įgaliojimus veikti, kai Seimas posėdyje dalyvaujančių narių balsų dauguma pritars jos programai.