1 nuotr.Prezidentas Gitanas Nausėda šią savaitę pasirašė raštą dėl Lietuvos išstojimo iš priešpėstines minas draudžiančios Otavos konvencijos. Artimiausiu metu šie dokumentai turėtų pasiekti Jungtinių Tautų (JT) generalinį sekretorių.
Tai Eltai patvirtino prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.
Išstojimas iš konvencijos įsigalios po pusmečio nuo pasitraukimo dokumentų pateikimo JT generaliniam sekretoriui.
Praėjusią savaitę Seimas nusprendė denonsuoti priešpėstines minas draudžiančią Otavos konvenciją.
Apie regioniniu mastu priimtą sprendimą denonsuoti priešpėstinių minų konvenciją Krašto apsaugos ministerija (KAM) pranešė kovo pradžioje. Iš pradžių apie tokį žingsnį informavo Baltijos šalys bei Lenkija, netrukus – ir Suomija. Balandžio pabaigoje šiam sprendimui pritarė ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
KAM jau anksčiau yra pažymėjusi, jog nuo tada, kai Lietuva prisijungė prie Otavos konvencijos valstybių, saugumo padėtis regione iš esmės pablogėjo, išaugo karinė grėsmė su Rusija besiribojančioms šalims. Todėl pasitraukimas iš konvencijos, KAM vertinimu, stiprintų Rusijos atgrasymą, leistų kariuomenei didinti kontrmobilumo efektą mūšio lauke.
KAM duomenimis, 32 pasaulio valstybės nėra Otavos konvencijos narės – tarp šių šalių yra ir pati Rusija, Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV) ir Kinija.
Lietuva konvenciją, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, ratifikavo 2003 metais. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.
Latvijos prezidentas Edgaras Rinkevičius balandžio pabaigoje pasirašė įstatymą dėl šalies pasitraukimo iš Otavos konvencijos, draudžiančios priešpėstinių minų naudojimą, kaupimą, gamybą ir perdavimą.
