2 nuotr.Šalies vadovo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Marius Česnulevičius teigia, kad Prezidentūra pasisako už diplomatinių santykių su Kinija atnaujinimą. Pasak jo, šiuo metu jau vyksta diskusijos dėl galimo santykių normalizavimo.
„Atstatyti normalius diplomatinius santykius būtų siekiamybė. Ar mes dėl to turime nusižengti savo principams ir savo vertybėms? Na, ne. Tačiau diskusija turi vykti. Tai nėra mūsų priešas, tai yra kita valstybė su kuria mes turime nesutarimų – santykius reikia vienaip ar kitaip normalizuoti. Prezidentūra pasisako už diplomatinių santykių atnaujinimą ar pastatymą į tą situaciją, kuri buvo prieš kelis metus: kad mes turėtume ambasadorius ir vykdytume diplomatines diskusijas“, – pirmadienį žurnalistams Prezidentūroje teigė M. Česnulevičius.
„Diskusijos vyksta, bet konkretaus plano kas ir kada bus padaryta šiuo metu negaliu pristatyti“, – paklaustas, ar jau vyksta santykių normalizavimo procesai akcentavo jis.
Pasak M. Česnulevičiaus, vertinant grėsmes, Kinija nekelia Lietuvai tokio pat lygio rizikos kaip Rusija ar Baltarusija.
„Tas grėsmes reikia įvertinti pagal jų pobūdį ir pagal jų apimtis. Jeigu mes kalbėtume, kad grėsmę kelia Rusija, Baltarusija, Kinija – Rusija šiuo metu būtų apibrėžiama kaip priešas. Kinija – kaip priešininkas, konkurentas. Skiriasi mūsų požiūris į žmones, į žmonių laisvę, yra daug nesutapimų. Egzistencinės grėsmės Kinija mums nekelia. Šiuo atveju į tą pačią lentyną nededame Kinijos ir Rusijos su Baltarusija. Tai du skirtingi grėsmių pobūdžiai“, – kalbėjo jis.
Pirmadienį premjeras Gintautas Paluckas sakė, kad Lietuva dėl savo laikysenos Pekino atžvilgiu iškrenta iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių konteksto. Nors, politiko nuomone, galima diskutuoti, kaip aktyviai reikėtų palaikyti dvišalius ryšius su Kinija, ministras pirmininkas leidžia suprasti, jog neturėti normalaus diplomatinio kontakto nėra gerai.
ELTA primena, kad po socialdemokratams sėkmingų Seimo rinkimų, dabartinės Vyriausybės vadovas Gintautas Paluckas buvo užsiminęs apie galimybes gerinti dvišalį kontaktą su Pekinu ir grąžinti į Kiniją Lietuvos ambasadorių.
Tiesa, netrukus premjero pozicija švelnėjo. Apie santykių gerinimą neužsimenama ir Vyriausybės programoje. Priešingai – dokumente Kinija įvardijama kaip didelis iššūkis Lietuvos užsienio ir saugumo politikai.
Savo ruožtu užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys yra teigęs, jog Vilnius nori normalizuoti santykius su Pekinu. Anot politiko, Lietuva norėtų, kad Kinija grąžintų diplomatinį atstovavimą į aukštesnį lygį ir turėtų Vilniuje savo ambasadorių.
Į šiuos pareiškimus sureagavo ir Pekinas. Kaip teigė Kinijos misijos Europos Sąjungoje (ES) patarėja Fang Mei, Pekinas tikisi, kad dvišaliai santykiai „sugrįš į įprastas vėžes“. Tačiau pažymima, jog bendravimas ir mainai gali būti stiprinami tik gerbiant „vienos Kinijos“ politiką.
2021 m. pabaigoje Lietuvoje atidarius Taivaniečių atstovybę, Vilniaus ir Pekino santykiai gerokai paaštrėjo. Kinija pritaikė griežtas diplomatines ir ekonomines sankcijas. Be to, Kinijos užsienio reikalų ministerija oficialiai pakeitė diplomatinių santykių su Lietuva lygį – nuo ambasadoriaus iki laikinojo reikalų patikėtinio.
Įtampa dvišaliuose santykiuose tvyrojo ir anksčiau – po to, kai Lietuva pasitraukė iš „17+1“ bendradarbiavimo formato su Kinija. Tuometis šalies diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis ragino Lietuvos pavyzdžiu sekti ir kitas Europos Sąjungos valstybes. Visgi, Vilniaus pavyzdžiu pasekė tik kaimyninės Estija ir Latvija.
