Partijos "Nemuno aušra" lyderis Remigijus Žemaitaitis vos ne kasdien turi aiškintis dėl savo viešų pasisakymų, o dabar, kai iš partijos Seimo frakcijos nutarė pasitraukti Dainius Varnas, matyt, teks atsakyti į klausimą, ar D.Varnas netaps tik pirmąją kregžde - pirmuoju iš frakcijos pasitraukiančiu „aušriečiu"? Ar frakcija neims byrėti?
Juolab kai pastaruoju metu R.Žemaitaitis sulaukia ir kitų partiečių kritikos dėl savo kai kurių išsakytų minčių socialiniuose tinkluose. Tame tarpe ir apie buvusį Andriaus Kubiliaus vyriausybės kultūros ministrą, dabar - Lietuvos dailės muziejaus direktorių Arūną Gelūną.
- Sunku pasakyti, kodėl Dainius (Varnas - red past) priėmė tokį sprendimą, - atsakė R.Žemaitaitis. - Matyt, buvo kažkokių asmeninių priežasčių. Iš partijos skyrių taip pat gaunu įvairios informacijos, bet negaliu prognozuoti, negaliu žinoti, ką kiekvienas galvoja.
Natūralu, kad kai kurie frakcijos ar partijos nariai man prieštarauja. Jeigu neprieštarautų, tai jau būtų blogai, jau būtų diktatūra. O šiaip kažkam nepatinka vieni dalykai, kažkam - kiti, tai išsakome pastabas ir vėl judame toliau. Tai normalus dalykas. Aš irgi pasakau, jeigu man kas nors netinka, jei kažkas kažką ne taip parašė ar kažkas kažką ne taip pakomentavo.
Čia toks dalykas - ne aš pirmas ir ne aš paskutinis, kam frakcijoje ar partijoje prieštaraujama. Tas pats yra pas socdemus, tas pats - pas konservatorius - visų politinių partijų lyderiai turi tą patį dalyką, nes kiekvienas partijos narys partijos lyderiui turi klausimų, pastebėjimų ir panašiai. Aš irgi savo laiku turėjau daug klausimų Rolandui Paksui.
- Bet ar nėra taip, kad jūs pats padarote sau ir partijai meškos paslaugą? Tarkime, dėl per greito kalbėjimo?
- Ne! Kodėl? Aš turiu savo poziciją, aš ją išsakau, tai vieniems ji gali tikti, kitiems -ne. Vieniems ji gali pasirodyti aštresnė ir panašiai, bet taip jau yra. Kitas gali per minutę pasakyti 3 žodžius, o aš pasakau 53 žodžius, o kitas gal tuos žodžius ne taip interpretuoja, ne taip supranta.
Tai panašiai kaip laikant teksto interpretavimo egzaminą, kai egzaminuotojai tau duoda kokį nors rašytoją, kuris prieš 100 metų miręs, o tu dabar galvok, ką tas rašytojas prieš 100 metų galvojo. Ar jis tuo metu vyno buvo išgėręs, ar pavalgęs, ar atvirkščiai - valgyti neturėjo. Lygiai taip pat interpretuoja ir mano tekstus.
Vieni mato tik faktą, o kiti mato kažkokį plyšį tame tekste.
- Dėl vieno iš pastarųjų jūsų tekstų feisbuke esate puolamas, jog esą suabejojote buvusio kultūros ministro Arūno Gelūno tikrąja pavarde bei tautybe?
- Aš kalbėjau apie žmogų ir aiškiai pasakiau, kad žmogus, kuris priklauso teistai liberalų partijai, kuris taip pat organizuoja kultūrininkų piketus, tai yra tas žmogus, kuris jau po Krymo aneksijos vežė į Rusiją paveikslus ir jokios problemos dėl to nebuvo.
Aš pasakiau, kad valstybinio muziejaus direktorius negali spręsti, ar galima šį turtą paskolinti ar nepaskolinti prezidentūrai , nes šis turtas priklauso ne asmeniškai muziejaus direktoriui, bet valstybei. Aš pacitavau kitą žmogų, kuris dalyvaudamas vienoje laidoje pasakė, kad jo (A.Gelūno) vardas visai kitas. Tai čia ne Žemaitaitis pasakė.
Plius dar disidentas Stasys Stungurys (1929-2022) taip pasakė. Tai kurioje vietoje aš kažką ne taip pasakiau? Kad reakcija dabar buvo - tai faktas. Jeigu pasako kažkoks kitas, tai kam jis įdomus? O kam įdomus disidentas Stungurys? Na, niekam neįdomus tas Stungurys!
Jeigu taip pasakytų koks nors Seimo narys Baranovas (Ruslanas Baranovas - red past) tai kam jis įdomus? Jis niekam neįdomus, nes neturi pozicijos. Bet jeigu pasako arba pakartoja seniai jau pasakytus, tik atkartotus žodžius Žemaitaitis, tai jau skamba kaip naujiena, kaip didžiulė sensacija.
O kur buvote prieš 10-11 metų, kai pasirodė S.Stungurio publikacija apie A.Gelūną? Kažkaip tada niekas nesikreipė į teisėsaugą? Niekas nesakė, kad tai šmeižtas, kad ne žydas? O kai jau aš atkartojau senas naujienas, tai visus suveikia kaip sprogimas kažkoks. Ir tai ne pirmas kartas.
Kai „The Guardian" parašo, kad Ukrainoje kyšininkavimas ir grobstymas yra, tai sako, kad nieko, nes tai „The Guardian" . O kai Lietuvoje Žemaitaitis pasako, kad Ukrainoje grobstymas, tai čia jau Žemaitaičio kriminalas. Tai yra tam tikra poliarizacija ir siekis tam tikrą neigiamą emociją prieš mane ir „Nemuno aušrą" kelti. Aš tai suprantu.
- Kaip manote, ar „aušriečiai" ištvers koalicijoje? O gal socdemai jūsų neištvers?
- Tai yra sudėtingas dalykas, nes su koalicija reikia visą laiką dirbti. Kiekvienas žmogus yra pats sau, nėra lengva čia su visais susitarti, todėl reikia dirbti. Čia kaip šeimoje, nes jeigu žmona smurtauja prieš vyrą, tai nereiškia, kad vyras to neišprovokuoja.
Panašiai ir politikoje, todėl sėdi ir žiūri, koks sprendimas būtų protingiausias. Kažkada Ramūnas Karbauskis man sakė, kad viskas pavyks, „valstiečiai" nesuskils, koalicija išsilaikys, bet be proto buvo jiems sunku ir nepavyko išlaikyti. Tai aš manau, kad kiekvienas toks procesas sunkus yra.
Koalicijos braškės visą laiką, kol jos bus. Tai yra gyvas organizmas su gyvais žmonėmis, su gyvomis nuomonėmis ir pozicijomis. Tai yra natūralus procesas. Niekada nebuvo taip, kad koalicijos nebraškėtų, tiktai kolegos žurnalistai tai visą laiką pateikia kaip kažkokią sensaciją. Nors jos braškėjo ir 2012-2016 metais, ir anksčiau. Ir su Arūno Valinsko Tautos prisikėlimo partija taip pat braškėjo.
- O kiek tikrovę atitinka gandas, jog „aušriečiai" pasiūlė buvusiam Europos parlamento nariui Stasiui Jakeliūnui kandidatuoti į socialinės apsaugos ir darbo ministrus?
- Stasys čia tik gerai pajuokavo, nors žiauriai geras jis būtų ministras. Būdamas premjeru ar prezidentu aš tikrai Stasį Jakeliūną skirčiau ministru ir neabejočiau dėl jo kompetencijos. Aišku, jo problema kaip ir mano problema yra aštrus liežuvis. Jis turi tą pačią bėdą. Aš galbūt daugiau, nes jis gal jau išaugęs iš šito dalyko. Gal iš aš, kai būsiu Stasio metų, būsiu ramesnis.
- O kaip pakomentuotumėte faktą, jog visai neseniai davėte interviu neegzistuojančios TV laidos neegzistuojantiems „žurnalistams"? O jie jums dar raštą su keistu titulu įteikė?
- Mes žinojome nuo pirmos dienos, nuo pirmos minutės, kad tai apgaulė. Sąmoningai sutikome šitą žaidimą žaisti. Netgi parašėme elektroninį laišką, kad ką? Nepavyko? Trečią kartą mėginote, bet ir vėl nepasisekė? Mes sąmoningai sutikome tai daryti, kad parodytume žmonėms, kad visuomenė suprastų, kaip tokie veikėjai su žmonėmis elgiasi.