Ryškiausios kandidatės - moterys

Viešumoje praslysta, jog finansų ministre gali tapti socialdemokratė Rasa Budbergytė, krašto apsaugos ir socialinės apsaugos ir darbo ministrių postai gali būti pasiūlyti „socdemėms" Dovilei Šakalienei ir Ingai Ruginienei. „Socdemų" susisiekimo ministru galėtų tapti Eugenijus Sabutis. Į užsienio reikalų ministro postą taiko Gitano Nausėdos siūloma patarėja Asta Skaisgirytė ir S.Skvernelio partietis, europarlamentaras Virginijus Sinkevičius. „Valstiečiai" žemės ūkio ministru mato Bronį Ropę, o teisingumo ministru - Igną Vėgėlę. Tačiau kol kas tai tik spėlionės, dėlionės ir derybų objektai.

Gali prireikti „Nemuno Aušros"

Politologas Algis Krupavičius priminė, jog sudarant ministrų kabinetą, postai valdančiojoje koalicijoje bus pasidalinti proporciniu principu, pagal gautų mandatų skaičių:

„Socialdemokratai kaip pagrindiniai valdančiosios koalicijos partneriai gauna ne tik premjero postą, bet ir gali pretenduoti į 9 plius ministrų portfelius pagal dabartinę situaciją. Aišku, tie postai dar gali persiskirstyti proporcingai pagal valdančiosios koalicijos partnerių skaičių, bet dabar, kaip žadama, koalicijoje bus 3 partijos - socialdemokratai, „Vardan Lietuvos" ir „valstiečiai". Mažesnės šios koalicijos partnerės, matyt, gaus po kelis ministrų portfelius.

Kitas dalykas - matyt, ant darbo stalo yra klausimas apie Regionų ministerijos steigimą. Veikiausiai tą klausimą irgi spręs dabar, formuojant Vyriausybę. Jeigu bus sutarimas dėl Regionų ministerijos kūrimo, tuomet ministrų portfelių skaičius padidės, būtų ne 14, bet 15 ministerijų. Iš kitos pusės yra diskusija dėl Energetikos ministerijos panaikinimo ir jos funkcijų perdavimo Ekonomikos ir inovacijų ministerijai. Tad nežinomųjų dar yra ne vienas."

Sunku sutarti, kai, pavyzdžiui, S.Skvernelio partijoje yra visas būrys buvusių ministrų - Zigmas Balčytis, Linas Kukuraitis, Kęstutis Mažeika, V.Sinkevičius ir netgi buvęs socialdemokratų premjeras Algirdas Butkevičius, todėl ir A.Krupavičius patikino, kad tie buvę ministrai gali sukelti daugiau įtampos negu duoti naudos. Ypač kai ministerijų skaičius ribotas.

„Akivaizdu, kad prezidentas irgi dalyvauja Ministrų kabineto formavime, - pabrėžė A.Krupavičius, - ir labai tikėtina, kad po pertraukos, po G.Nausėdos pirmosios kadencijos, ko gero, mes matysime vėl grįžimą prie ankstesnio modelio, kuris buvo Dalios Grybauskaitės laikais, ypač antroje jos kadencijoje, kai krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai bus jeigu prezidento ir nedeleguojami, tai bent iš anksto suderinti. Šis klausimas yra atviras, bet ne itin nustebtume, jeigu prezidentas siūlytų sau artimus politikus į kelių ministerijų vadovus. Vienas toks aptariamas ministras yra Žygimantas Vaičiūnas (buvęs energetikos ministras - red. past.), kuris jau buvo Vyriausybėje ir gali sugrįžti. Toks scenarijus jau aptariamas. Tad kiek bus tų vadinamų prezidento ministrų - atsakymo nėra, bet kad tokių bus - akivaizdu.

S.Skvernelio „Vardan Lietuvos" atveju, į tą patį užsienio reikalų ministro postą kaip A.Skaisgirytė pretenduoja ir V.Sinkevičius. Taip pat demokratai finansų ministro poste mato Luką Savicką. Tačiau Finansų ministerijai vienareikšmiškai turi vadovauti koalicijos didžiausios partijos, t.y. socialdemokratų atstovas, nes premjeras ir finansų ministras turi dirbti kartu - atstovauti tą pačią politinę jėgą. Labai tikėtina, kad rimčiausia kandidatė yra socialdemokratė R.Budbergytė, o S.Skvernelio partija turės savo apetitus susimažinti.

Situacija gali gerokai pasikeisti, jeigu valdančioji koalicija bus platesnė. 2012 m. po Seimo rinkimų „socdemai" neturėjo tokios persvaros kaip turi dabar, tačiau tuometis „socdemų" premjeras A.Butkevičius buvo vienareikšmiškai stipresnis politinis lyderis nei G.Paluckas. Tiesa, 2012 m. „socdemai", žinodami, kad jiems oponuos ir prezidentė D.Grybauskaitė, turėjo suburti kuo platesnę valdančiąją koaliciją. Ją be „socdemų" sudarė Darbo partija, „Tvarka ir teisingumas" ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija - krikščioniškų šeimų sąjunga. Tas scenarijus pasiteisino. Tad dabar, norint kompensuoti Vilijos Blinkevičiūtės salto mortale ir G.Palucko autoriteto, politinio svorio trūkumą, platesnė valdančiųjų koalicija būtų geras sprendimas. Tiesa, socialdemokratai tada turėtų mažiau ministrų, bet Ministrų kabinetas būtų stabilesnis. S.Skvernelio partija ir „valstiečiai" išlaikytų tą patį ministrų skaičių, o „socdemai" savo sąskaita suteiktų tam tikrus ministrų postus „Nemuno Aušrai"."

Jokio skirtumo

„Kokie ministrai bus patvirtinti?" - klausiame ir politologo Bernaro Ivanovo. O jis atsako: „Tai bus blogiausi ministrai, kokius galima įsivaizduoti iš to, kas yra. Bus tikrai ne tie, kurių kažkas norėtų, kuriais tikėtų, nes iš tikrųjų nėra iš kur tokių ministrų paimti.

Kaip sakydavo draugas Stalinas: „Iš kur aš jums kitus rašytojus paimsiu? Reikia su šitais tvarkytis".

Nuo to požiūrio mes politikoje netoli nuėjome, nes akivaizdu, kad dabar tie politiniai statytiniai ministrai faktiškai turi atlaikyti 4-erius metus kaip bokso kriaušės.

Dabar ministras jau nebe tas, koks dar buvo, pavyzdžiui, Algirdo Mykolo Brazausko laikais. Matome, kad dabar tie ministrai, jeigu ir norėtų kartais atsistatydinti, net negali to daryti. Juos laiko kažkokia nematoma ranka, juos pririša kaip Morę prie lazdos, o paskui 4-erius metus talžo visi iš visų pusių. Čia, aš sakyčiau, toks truputį savižudiškas kelias.

Mes gi matome, kad po konservatorių Vyriausybės nemaža dalis ministrų suras sau šiltas vietas valstybės struktūrose, bet politinės karjeros jie neturės. Tie, kas eina į ministrus, politine prasme save laidoja, bet atlaikę smūgius, neatsistatydinę per 4-erius metus dėl baisiausių skandalų, jie užsitarnauja auksinį parašiutą ir sėdės kokioje nors valstybinėje įmonėje kokio nors direktoriaus pareigose. Arba sėdės kokioje nors tarptautinėje organizacijoje. Žodžiu, toliau bus parazito kelyje.

O ką daryti, jeigu visuomenė, nesilaikydama tam tikros higienos, tų parazitų neatsikrato?

Mane labiausiai juokina, jog kažkas dabar galvoja, kad gerą valdžią išsirinko. Tiesiog prisiminkite, ką kalbėjo, pavyzdžiui, S.Skvernelio Vyriausybė 2016 m. Ką jie suokė su mokytojais, ką jie suokė su ugniagesiais-gelbėtojais. Todėl jeigu galvoja, kad tie atėję nauji ministrai kažką gero padarys, tai nieko jie nepadarys. Jokio skirtumo, kas bus kontoros „Ragai ir kanopos" vyriausias „predsedatielius". Vis vien bus kažkokie reikalai su savais, panašiais į „Foxpay", nes tas modelis yra absoliučiai universalus Lietuvoje, kur parazitai vis prisisiurbia prie valstybės pinigų, daro ką nori. Kadangi visuomenė leidžia sau būti apsileidusiai parazitais. Tad sėkmės ir toliau!

Tikėkitės, kad kada nors kokia nors humaniškos žiurkės ateis, todėl ne visą visuomenės uodegą nugrauš, bet tik pusę. Pasidžiaugsime bent tuo!"