Šakalienė: neturime duomenų, kad dalis gynybos biudžeto būtų skiriama kitoms reikmėms

„Kad dalis gynybos biudžeto būtų paimta kitoms reikmėms, o ne tiesiogiai gynybai – ne, šiuo metu tokių duomenų neturime“, – žurnalistams nuotolinėje spaudos konferencijoje teigė D. Šakalienė. 

„Šis biudžetas yra krašto apsaugos sistemos biudžetas“, – akcentavo ji. 

Finansavimas leis visiškai išvystyti diviziją iki 2030 m.

Tuo metu kalbėdama apie gynybai skiriamą finansavimą, ministrė akcentavo, jog jis atitinka Valstybės gynimo taryboje (VGT) išsakytus krašto apsaugos sistemos poreikius. Todėl, pasak jos, kitų metų biudžetas leis išvystyti diviziją iki 2030 metų.

„Tai yra iš esmės atitinkantis projekciją, kuri buvo pateikta VGT sausio mėnesį, kur yra sudėti visi mūsų prioritetai. Nuo divizijos iki brigados“, – dėstė D. Šakalienė.

„Iš principo taip. Poreikis, kuris buvo įvardytas didžiąja dalimi atitinka“, – paklausta, ar toks finansavimas leis iki 2030 m. visiškai išvystyti diviziją. 

Tolimesnės derybos dėl gynybos finansavimo gali būti sudėtingos

Krašto apsaugos ministrė taip pat teigė, kad tolimesnė diskusija koalicijoje dėl gynybos finansavimo gali būti sudėtinga. Anot jos, tai rodo ankstesnės reakcijos ir nepasitikėjimas Krašto apsaugos ministerijos (KAM) vykdyta veikla.

„Diskusija koalicijoje gali būti pakankamai aštri. (…) Po to, kai keturis  ar penkis mėnesius buvo kvestionuojamas kiekvienas žingsnis, kuris buvo daromas iš mūsų pusės, ir sąmokslų teorijų, švelniai tariant, nevyniokime į vatą, netrūko dėl visų įsigijimų, dėl visų darbų, kurie buvo daromi krašto apsaugos sistemoje“, – sakė ministrė. 

„Tai ginklų, aš sakyčiau, pakankamai neblogą arsenalą turi tie koalicijos nariai, kurie galbūt nėra tokie labai dideli gerbėjai krašto apsaugos, kariuomenės ir mūsų gynybos. Tai, matyt, tas procesas nebus lengvas“, – teigė ji.

Nebuvo diskutuojama apie mažesnę nei 5 proc. nuo BVP biudžeto dalį

D. Šakalienė pabrėžė, kad formuojant biudžetą nebuvo aptariamas mažesnis nei 5 proc. nuo BVP gynybos finansavimas. Vis tik, anot ministrės, įvertinus papildomus poreikius, jis galėtų būti didesnis. 

„Noriu pabrėžti, kad nevyko diskusija dėl 5 proc. Nežinau, iš kur buvo paleista antis apie 4,5 proc., nevyko tokia diskusija, 5 proc. buvo nekvestionuojama“, – pažymėjo ministrė. 

„Tai ne, premjerė nekėlė grėsmės mūsų 5 proc. įsipareigojimui“, – tikino ji. 

Jos teigimu, krašto apsaugos sistemai reikalingas didesnis finansavimas, tačiau šiuo metu numatyta biudžeto dalis nepadarys reikšmingos žalos.

„VGT sausio mėnesį, kai buvo sudėliotas mūsų planas, buvo maždaug 5,5 proc., jei tiksliai, 5,49 proc. BVP, tai 4,9 mlrd. eurų. Tas poreikis, kurį identifikavome, sudėjus tai, kad pakėlėme kariams algas, kad turime papildomą poreikį oro gynybai, tuomet tas poreikis yra išaugęs iki 5,76 proc. nuo BVP. Labai gerai suprantame, iš tikrųjų, kad tai yra labai sudėtinga diskusija“, – sakė ji. 

„Tai, kad šiuo metu, šiame derybų etape mes turime 5,38 proc. nuo BVP arba 4,8 mlrd. eurų, kaip sakau, iš esmės, leidžia patenkinti tą poreikį ir be apčiuopiamos žalos judėti toliau su visais mūsų svarbiausiais projektais“, – aiškino ministrė.

Dirbantiems kitoje srityje reikia laiko įsigilinti į geopolitinę situaciją

Pasak ministrės, premjerės ir finansų ministro K. Vaitiekūno pozicija dėl to, kokia dalis biudžete numatyto gynybos finansavimo bus skiriama tiesiogiai krašto apsaugos reikmėms, o kokia – dvigubos paskirties sritims, gali išsiskirti dėl skirtingo įsigilinimo į greitai besikeičiančią geopolitinę situaciją.

„Atėjau su labai tiesia pozicija, kad mums reikia tirkai gynybos biudžeto, kuris būtų adekvatesnis, kuris atitiktų mūsų dabartinę situaciją, kuri neina geryn. (...) Situacija keičiasi, ji keičiasi į intensyvesnę pusę, (...) tai reiškia, kad mums reikia judėti į priekį labai greitai. Dėl to tas biudžetas, kuris yra pateiktas, atitinka dabartinę geopolitinę realybę“, – teigė D. Šakalienė.

„Tuo pačiu, žmonės, kurie dirba kitoje srityje, aišku, kad reikia tikrai ir pokalbių, ir laiko įsigilinti, tikrai geopolitinės situacijos iššūkius premjerė supranta dėl biudžeto, karinių ir nekarinių išlaidų, dėl tų minkštųjų išlaidų. (...) Ar mes turėsime dar ginčų ir bandymų galbūt tam tikrą biudžeto dalį skirti toms išlaidoms, kurios nėra tiesiogiai kietosios gynybos išlaidos, susijusios su gynyba, žiūrėsime“, – sakė ji. 

Trečiadienį premjerė Inga Ruginienė pranešė, jog kitų metų valstybės biudžete gynybai numatyta skirti 5,38 proc. nuo BVP. Finansų ministro Kristupo Vaitiekūno teigimu, finansavimas krašto apsaugai kitąmet iš viso sieks virš 4,79 mlrd. eurų. Planuojama, kad gynybai nebus skiriama skolintų lėšų.

Lietuva iki 2030-ųjų kasmet gynybai planuoja skirti po 5–6 proc. BVP.