1 nuotr.„Respublikos" savaitės akiratyje - socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė. Viešai pasižadėjusi, jog bus ministre pirmininke, bet apsimelavusi. Nors į šį melą karščiausiai sureagavo ne socdemų, o liberalų ir konservatorių rinkėjai, bet apsimelavęs politikas tikrai nėra visuomenės siekiamybė bei pats didžiausias jos lūkestis. Juk eiliniams socdemų rinkėjams taip pat skaudu, kad visos Lietuvos Vilija pagauta meluojant.
Mykolo Romerio universiteto docentas, politologas Vytautas Dumbliauskas dar rugpjūtį sakė galintis lažintis, kad V.Blinkevičiūtė nesutiks tapti premjere. Argumentas - nekeis ramaus gyvenimo Briuselyje, nes Lietuvoje tapusi premjere bus nuolat kritikuojama, puolama. Kaip Lietuvoje buvo puolami, kritikuojami ir kiti premjerai. Tad V.Dumbliausko prognozės visiškai išsipildė. Tik teko palaukti iki spalio 30-osios, kai V.Blinkevičiūtė jau viešai patvirtino neketinanti būti ministre pirmininke.
„Esu įsitikinusi, - savo pareiškime rašė V.Blinkevičiūtė, - kad beveik 65 metų ministrei pirmininkei būtų sudėtinga dirbti, nes esu pensininkė ir įvertinau per visą rinkiminį laikotarpį , koks tai būtų atsakingas darbas, kiek tai reikalauja sveikatos ir jėgų."
Sprendžiant iš šio viešo pareiškimo, V.Blinkevičiūtė taikėsi dirbti mažų mažiausiai betonuotoja, mūrininke ar tinkuotoja Lietuvos statybose. Tačiau, įdėmiau įsižiūrėjusi į betonmaišę, suprato, kad šis darbas 64-metei jau per sunkus.
Labai netipiška moteris
Iš karto matyti, jog V.Blinkevičiūtė yra ne eilinė moteris. Nes tipiškos feminos paprastai save ne penkiais mėnesiais susendina, bet bent penkiais metais pasijaunina. Ir reta moteris, kuriai stuktelėjo tik 64-eri, nori būti viešai vadinama pensininke.
Dar vienas požymis rodo, jog visos Lietuvos Vilija yra ir neeilinė politikė. Mat, nepaisant to, jog kadaise ilgokai, 2000-2008 metais darbavosi Socialinės apsaugos ir darbo ministre, tik dabar, po Seimo antrojo rinkimų turo, patyrė didžią nuostabą, jog Lietuvos ministrai pirmininkai dirba! Ir tas darbas netgi reikalauja sveikatos bei jėgų!
Nors šiuo klausimu galėjo pasikonsultuoti su buvusiu premjeru Sauliumi Skverneliu. Kuris, nepaisant jį netikėtai užgriuvusių, tikrai dramatiškų sveikatos problemų, nepabėgo, nevirkavo, neinkštė, neprašė užuojautos. Nes puikiai žinojo, kad jau ko, ko, bet premjerų dauguma mūsų visuomenės neužjaučia. Ir apskritai visuomenės linkusios užjausti ne politikus, bet mažus vaikus, šuniukus, kačiukus ir stirniukus. Tik ne vykdomąją valdžią.
Atvirkščiai. Visuomenė įdėmiai stebi, kada tie „aferistai" - premjerai, ministrai bus demaskuoti. Tačiau S.Skvernelį toks požiūris jeigu ir nuvylė, tai bent to neparodė. Išliko premjero poste iki kadencijos pabaigos.
Vilnius - ne Paryžiaus olimpinės žaidynės
Lietuvos visuomenė visada geriausiai vertina prezidentus/-es, nelabai supranta ir domisi, ką veikia Seimo pirmininkai/-ės, o Lietuvos premjerai/-ės visada dirba visų, net ir koalicijos partnerių mušamomis bokso kriaušėmis. Tad kas, juolab moteris norės, kad ją nuolat daužytų? Juolab kai to netoleruoja nei Stambulo konvencija, nei žmogaus teisės.
Tad Vilija pasielgė Stambulo konvencijos ir žmogaus teisių chartijos dvasioje. Visi liberalai, įskaitant Okeanides, Okeanus, Dainių Žalimą ir konservatorius, turėtų dabar ne baisėtis Vilijos poelgiu, kaip tai daro Viktorija Čmilytė-Nielsen, bet atvirkščiai - Viliją ginti. Galų gale, čia ne Paryžiaus olimpiada, kai „moterims" leidžiama prikulti tikras moteris. Mūsų Vilijos niekas dabar neprikuls. Apsaugota. Išsisuko. Tik keista, kad jautri politikė, ašaringai išvengusi ministrės pirmininkės kančių, nesutinka darbuotis Seime. Nors į naujos kadencijos Seimą pateko. Ir neteko girdėti, kad mūsų Seime moteris, juolab pensininkes, muštų.
Nukaršėliai tinka tik Briuselyje?
O dabar - apie diskriminaciją dėl amžiaus. Nors politikoje dera akcentuoti ne amžių, bet senatvinę demenciją ir alzheimerį, V.Blinkevičiūtė tokių bėdų neturi. O gal? Nes socialiniuose tinkluose vis dar plinta vaizdo įrašas, kuriame V.Blinkevičiūtė prieš antrąjį Seimo rinkimų turą pasižada: „Prisiimsiu visą atsakomybę formuoti Vyriausybę kartu su Prezidentu, dirbti, būti ministre pirmininke - ir taškas!"
Gal pamiršo, ką kalbėjo? Nieko ji nepamiršo. Melavo - ir tiek. Ne pirmas atvejis politikoje ir ne pirmas politikas, per rinkimus pabuvęs tik rinkiminio sąrašo kūnu. Tačiau Lietuvoje pirmas atvejis, kai žmogaus amžių akcentuoja ne įdarbinimo agentūros, įmonių, įstaigų personalo skyriai, sporto treneriai, „Sodra", ne mokinukai, ne pavydžios kaimynės, ne jaunesni karjeristai, bet pati politikė. Akcentuoja kaip savotiško politinio neįgalumo požymį! Nors JAV ką tik išsirinko už V.Blinkevičiūtę daug vyresnį prezidentą Donaldą Trumpą, o ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen - 66 metų. Galų gale, Algirdas Mykolas Brazauskas vadovavo Lietuvos ministrų kabinetams būdamas 69-74 metų. Ir niekas nedrįso suabejoti jo gebėjimais ir autoritetu.
O dabar sukurtas precedentas, jog Lietuvoje politikai, sulaukę pensinio amžiaus, jau brokuoti. Geriausiu atveju išsiunčiami gulėti „ant pečiaus" į Briuselį. Taip pat sukuriamas įvaizdis, jog Europos Sąjungai vadovauja beviltiški senoliai bei senolės, nes tik ten tinka mūsų nukaršusi senutė V. Blinkevičiūtė.
Nors ašaroja, bet pasirinkimas - šaltas
Gal viskas daug paprasčiau? V.Blinkevičiūtė darbuojasi Briuselyje nuo 2009 metų, tai yra, jau ketvirtą kadenciją. Briuselyje į rankas gauna 7 800 eurų ir 350 eurų dienpinigių, kai atvyksta į posėdžius. Dar gauna 5000 eurų įvairioms išlaidoms, už kurias net nereikia atsiskaityti. Dar gauna ramų gyvenimą, malonius pašnekovus ir turiningą laisvalaikį.
O ką gautų Lietuvoje, tapusi premjere? 5200 eurų atlyginimą, neramų gyvenimą, nemalonius pašnekovus, kritiką, jog prastai kalba angliškai, ir laiką beveik be laisvalaikių. Na, gal dar gautų gyvenimą nejaukiose Turniškėse ir nuolatinę apsauginių palydą. Privatus gyvenimas - kaip ant delno! Tad V.Blinkevičiūtė pasielgė kaip praktikė. Nors socdemų vicepirmininkas Vytenis Povilas Andriukaitis ūbauja, kad „jos viduje buvo didžiulė drama", tegul tokias sacharinines pasakas porina indiškų TV serialų gerbėjams ir patiems nekritiškiausiems Vilijos fanams.
Jokios dramos nėra. V.Blinkevičiūtė pasirinko pragmatiškai, ūkiškai, kas jai asmeniškai naudingiau. Lygiai taip pat, kaip 2006 metais pasitraukė iš Artūro Paulausko Naujosios Sąjungos (socialliberalų) ir perbėgo pas socialdemokratus, kad išliktų socialinės apsaugos ir darbo ministrės poste. O dabar V.Blinkevičiūtė, anot politologo Algio Krupavičiaus, padariusi salto mortale, užsitikrino sau darbo vietą Briuselyje iki 2029 metų. O tada gaus 3000 eurų europinę pensiją.
„O kur babūlia?" - klausia feisbuke vienas karikatūros personažas. „Aš vietoje babūlios!", - karikatūroje atsako Gintautas Paluckas. Jam nebus lengva. Lietuvos socialdemokratų partiją, kadaise susijungusią su Lietuvos demokratine darbo partija, labai ilgai tempė į priekį didžiulis A.M. Brazausko autoritetas bei jo neabejotina charizma. Nelikus A.M.Brazausko, LSDP išgelbėjo į šį kinkinį įkinkyta V. Blinkevičiūtė. Su motulės charizma. O dabar socialdemokratams, be jokių skrupulų išnaudojusiems V.Blinkevičiūtės-motušės, vargšų guodėjos potencialą ir privertusiems ją apsimeluoti, apsijuokti, matyt, teks ieškoti kokios nors naujos charizmatiškos visos kenčiančios Lietuvos motušės, pusseserės ar pusbrolio. O V.Blinkevičiūtė, nors buvo įpratusi, dabar net negalės verksmingai, egzaltuotai, pakiliai, teatrališkai kritikuoti Lietuvos valdančiųjų. Nes kaip kritikuosi kolegą Gintautą? Net šis teatras Vilijai baigtas!
