respublika.lt

Sausio 13-osios minėjimas naujame Seime naujame tarptautiniame kontekste

(47)
Publikuota: 2025 sausio 10 12:28:17, Zigmas Vaišvila, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras
×
nuotr. 1 nuotr.
Zigmas Vaišvila. Eltos nuotr.

2025 m. sausio 10 d. 14.00 val. įvyks Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, buvusio Lietuvos laikinosios gynybos vadovybės nario dr. Zigmo Vaišvilos spaudos konferencija Seime "Sausio 13-osios minėjimas naujame Seime naujame tarptautiniame kontekste".

 

2024 metai patvirtino, kad pasaulis nebėra vienvaldiškai valdomas, kad šiuolaikinis didelio masto karas nėra toks paprastas, kad tokiam karui niekam nepakanka išteklių. Po Donaldo Trampo išrinkimo JAV Prezidentu patvirtinimo Kongrese jo vieši pareiškimai aiškių aiškiausiai patvirtina, kad pasaulis perdalinamas iš naujo, kad tai bus sprendžiama pasaulio didžiųjų susitarimais. Tikėsimės, be karo. Tikėsimės, be karo Lietuvoje.

Po Donaldo Trampo pareiškimo, kad kadenciją baigiantis JAV Prezidentas Džo Baidenas yra atsakingas už tai, kas vyksta Ukrainoje, ir kad nebuvo laikomasi kol kas neįvardintų susitarimų, visiems Džo Baideno administracijos marionetėms teks keisti savo kalbėjimo tekstus. Gal neatsitiktinai nutilo ir Gitanas Nausėda, 2024 metais nepaliovęs kalbėti apie „neišprovokuotą karą Ukrainoje".

Gerai, kad pritilo, bet būtų dar geriau, jei jis, naujas Seimas ir nauja Vyriausybė ne tik suprastų, kas iš tikrųjų vyksta pasaulyje ir aplink Lietuvą, bet ir suvoktų bei įsisąmonintų savo atsakomybę dėl to, kad Lietuva nebūtų įtraukta į karo veiksmus, kad Lietuva ir Lietuvos žmonės turi išlikti. Ir išlikti čia, kur yra Lietuva. Ne kažkur perkelti į kokį išpirktą Madagaskarą - lietuvių geopolitiko Kazio Pakšto projektuotą Atsarginę Lietuvą - užjūrio valdą ir naują pasaulinės lietuvybės židinį, į kurį reikėtų perkelti stichiškai ir nekryptingai po pirmojo pasaulinio karo emigruojančius tautiečius. Nes tarp Vokietijos ir Rusijos įsiterpusi Lietuva gali būti šių šalių okupuota ir visais atžvilgiais asimiliuota.

Šiandien verta pamąstyti ir apie tai, ką skelbė Kinija, siūlydama taikų Ukrainos klausimo išsprendimą - nėra tarptautinio susitarimo dėl buvusių TSRS respublikų, tapusių nepriklausomomis, pripažinimo. Lietuvoje dėl tokio Kinijos pareiškimo šmaikštauta, kaip ir dėl Lietuvos „svarbos", sprendžiant Kinijos ir Taivanio santykių klausimus ar dėl Ingridos Šimonytės vadovaujamos Lietuvos Vyriausybės sąmoningai ar nesąmoningai 2022 m. vasario 1 d. įgyvendintų ilgamečių Rusijos specialiųjų tarnybų siekių nutraukti „Belaruskalij" kalio trąšų tranzitą per Lietuvą. Kad tinkamu laiku ekonomiškai ir finansiškai parklupdyti Baltarusiją. Parklupdyti ne prieš Lietuvą, bet prieš Rusiją, padaryti mūsų kaimynę Baltarusiją visapusiškai priklausomą nuo Rusijos.

Lietuvos Generalinė prokuratūra pabijojo tai ištirti. Sausio 13-osios byloje neišdrįso baigti tirti kolaborantų veiklą prieš Sausio 13-osios Lietuvą. Panaikino jiems įtariamųjų statusą arba sulaukė jų mirčių. 2014 m. lapkričio 3 d. šią bylą atitinkamose jos dalyse be motyvų nutraukė prokuroras Gintautas Paškevičius - vienas tų dviejų prokurorų, kuriems daviau liudytojo parodymus dėl „Belaruskalij" trąšų pervežimo per Lietuvą nutraukimo aplinkybių.

2014 m. lapkričio 3 d. nutarimą, kuriuo, be kitų epizodų, prokuroras Gintautas Paškevičius Sausio 13-osios bylą nutraukė ir dalyje dėl Tarybų Sąjungos komunistų partijos Centro komiteto Vilniaus aukštosios partinės mokyklos, kurioje darbą moksline sekretore (antru žmogumi po rektoriaus) po 1990 m. kovo 11 d. tęsė Dalia Grybauskaitė. Ši mokykla, perimta Vilniuje dislokuotos TSRS vidaus kariuomenės divizijos Nr.42, 1991 sausio įvykiuose buvo paversta vienu perversmo prieš Lietuvos valstybę štabu. Jame veikė ir „Tarybų Lietuvos" radijas, Tarybinės armijos padedamas skelbęs atitinkamas žinias nepriklausomos Lietuvos žmonėms.

2014 m. lapkričio 3 d. nutarimą prokuroras Gintautas Paškevičius priėmė po to, kai po Maidano perversmo Ukrainoje 2014 m. gegužę Lietuvos Prezidente antrą kartą išrinkome Rusijos Federacijos valstybės paslaptį Dalią Grybauskaitę. Šia paslaptimi ji yra bent jau dėl jos darbo TSRS ambasadoje Vašingtone tuo metu, kai Lietuvoje 1991 m. sausyje buvo pralietas mūsų tautiečių kraujas.

2015 m. sausio 13 d. Dalia Grybauskaitė buvo paskelbta Ukrainos Metų žmogumi. Kijeve atsiimdama šį apdovanojimą, Dalia Grybauskaitė nepaklausė Ukrainos Prezidento Petro Porošenkos, kodėl Ukraina neišduoda Lietuvai Sausio 13-osios bylos įtariamojo TSRS vidaus kariuomenės divizijos Nr.42 buvusio vado generolo Aleksandro Žitnikovo, kodėl jam patikėjo atsakingas pareigas Ukrainos Gynybos sistemoje.

Grįžkime prie Kinijos nuomonės dėl tarptautinio susitarimo dėl buvusių TSRS respublikų pripažinimo. Kinijai reikia, visų pirma, rinkų jos produkcijai ir Kinijos prekių kelio. Taivanis taip pat svarbus. Donaldas Trampas pradėjo vardinti JAV prioritetus - Panamos kanalą ir Kanadą su Grenlandija, t. y. kelią ir teises į Arktį bei joje esančius apie ketvirtadalį Žemės dujų ir naftos išteklių. D. Trampas supranta, kad ir visagalės JAV neapžios viso pasaulio. Prakalbo apie būsimą JAV, Rusijos ir Kinijos susitarimą.

Todėl šioje naujoje pasaulio dėlionėje žiūrėkime, ką galime mes padėti ant derybų stalo, jei tokios vyks. Ir būtina įsisąmoninti, kad ne 44 „Leopardai" mus gelbės, bet tai, kad 1991 m. sausio 13-ąją TSRS karinę jėgą ir Vakarų vilkinimą pripažinti mūsų atkurtą Lietuvos valstybę įveikėme ne keliais šaunamaisiais ginklais, bet Lietuvos žmonių stiprybe ir vienybe, 1991 m. vasario 9 d. plebiscito rezultatais. Bet ne veidmainyste, kurioje šiandien skęstame, ir ne saviapgaule ar ura-patriotiškumu, kuriuo šiandien mus kvailina ir gąsdina.

Pasaulio didieji tarpusavyje kalbasi. Kokius argumentus šiame pasaulio perdalinimo procese turime mūsų apsigynimui ir, svarbiausia, išlikimui?. Visų pirma, turime suvokti skirtumą tarp Ukrainos ir Lietuvos. Ukraina dalyvavo steigiant Tarybų Sąjungą, kurios steigėjais buvo Rusijos Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika, Ukraina, Baltarusija ir Užkaukazės Tarybų Federacinė Socialistinė Respublika. Lietuva Tarybų Sąjungos nesteigė. TSRS Lietuvą okupavo.

Būtina suvokti ir teisinius mūsų nepriklausomybės atkūrimo 1990 m. kovo 11 d. pagrindus - Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybės, de facto buvusios sudėtinėmis Tarybų Sąjungos dalimis pagal