1 nuotr.Seimo seniūnų sueiga nusprendė iš antradienio darbotvarkės išbraukti liberalo Viktoro Pranckiečio ir kitų parlamentarų siūlymą iki 2029-ųjų nukelti po kiek mažiau nei dvejų metų įsigaliojantį kailinių žvėrelių fermų draudimą.
Keičiamo Gyvūnų gerovės įstatymo pateikimą išbraukti seniūnų sueigoje pasiūlė konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė.
„Jau ne kartą jis išimamas ir Etikos ir procedūrų komisija nustatė, kad gerbiamam Viktorui Pranckiečiui nederėtų teikti šito įstatymo, todėl siūlau išimti“, – seniūnų sueigoje kalbėjo parlamentarė.
Anksčiau V. Pranckietis Seimui jau yra teikęs siūlymą kailinių žvėrelių fermų draudimą atidėti iki 2033-ųjų.
Tuomet parlamento Etikos ir procedūrų komisija konstatavo, kad politikas, prieš rinkimus sulaukęs kailinių žvėrelių verslo finansinės paramos ir registravęs šiam verslui palankų teisės aktą, galėjo sumaišyti viešus ir privačius interesus.
Dėl V. Pranckiečio registruoto siūlymo šio verslo draudimą atidėti iki 2029-ųjų etikos komisija liepą taip pat pradėjo tyrimą.
Už klausimo išbraukimą iš antradienio darbotvarkės buvo 11, prieš 1, susilaikė 5 parlamentarai.
V. Pranckietis nukelti kailinių žvėrelių fermų draudimą siūlė trečią kartą, anksčiau siūlyta jį nukelti dar vėliau – iki 2033-ųjų.
2023 m. rugsėjį Seimas pritarė įstatymo projektui, kuriuo Lietuvoje nuspręsta uždrausti kailinių žvėrelių fermas – gyvūnus laikyti, veisti, parduoti ar kitaip perleisti vien dėl naudos iš jų kailio.
Šiuo metu vis dar veikiantys kailinių žvėrelių ūkiai privalės būti uždaryti iki 2027 m., iki to laiko numatytas pereinamasis laikotarpis, kai verslininkai gali gauti kompensacijas.
Pagal Seimo priimtą tvarką, 2024-aisiais verslą uždarę kailinių žvėrelių fermų savininkai gaudavo 3 eurus už kiekvieną gyvūną, 2025 m. ši suma siekia 2 eurus, o pasitraukus iš rinkos 2026 m. sieks 1 eurą.
Projektą parengę parlamentarai siūlo kompensacijų dydžius nustatyti Vyriausybei, kad jos būtų įvertintos pagal kailinių žvėrelių verslo rinkos vertę.
Taip pat Seimui siūloma numatyti, kad verslininkų naudotų statinių ar įrengimų sunaikinimu, atliekų sutvarkymu ir išvežimu valstybės biudžeto lėšomis turėtų pasirūpinti Žemės ūkio ministerija (ŽŪM).
Parlamentarai siūlymą nukelti kailių žvėrelių fermų draudimą grindžia šį kovą Konstitucinio Teismo (KT) priimtu nutarimu.
Juo konstatuota, kad Seimo priimtas projektas, kuriuo nuo 2027-ųjų šalyje uždraudžiamos kailinių žvėrelių fermos, pagrindiniam šalies įstatymui neprieštarauja, tačiau kartu įvertinta, jog esama tvarka apsunkina galimybes verslininkams, kurie iki draudimo įsigaliojimo nėra grąžinę gautų lengvatinių paskolų, gauti kompensacijas.
Tačiau antradienio Seimo darbotvarkėje liko šį klausimą spręsti siūlantis Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) projektas.
Juo ministerija siūlo kompensacijas kailininkams išmokėti nepriklausomai nuo ūkio gautos paskolos grąžinimo būklės.
Šiuo metu Regionų administraciniame teisme nagrinėjamas 48 kailinių žvėrelių ūkių skundas, kuriuo iš Lietuvos reikalaujama priteisti daugiau nei 113,6 mln. eurų žalą.
Kailių fermas yra uždraudusios 19 Europos valstybių. Tokį sprendimą jau priėmusios ir kitos dvi Baltijos šalys, taip pat Austrija, Prancūzija, Airija, Jungtinė Karalystė, Nyderlandai ir kitos.
