1 nuotr.Seimas linkęs pritarti šalies vadovo siūlymams didinti Lietuvos banko (LB) pelno įmoką į biudžetą ir esminę šios sumos dalį nukreipti tiesiai į Valstybės gynybos fondą.
Svarstymo stadijoje už šias įstatymo pataisas antradienį balsavo 103 parlamentarai, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Seimui priėmus pokyčius, kasmet visos centrinio banko pelno įmokos, likusios skyrus būtiną jų dalį LB kapitalui, būtų mokamos į valstybės biudžetą, o į Valstybės gynybos fondą būtų pervedama 14 mln. eurų viršijanti jų dalis.
Ši finansinė riba, Prezidentūros teigimu, nustatyta vertinant centrinio banko ankstesniu laikotarpiu į valstybės biudžetą pervestą pelno įmoką.
Tad siūloma, kad LB į biudžetą nebereiktų mokėti iki 70 proc. apskaičiuoto pastarųjų trejų pasibaigusių finansinių metų centrinio banko pelno vidurkio.
LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus anksčiau sakė, kad šiemet už 2024-uosius šalies biudžetas iš viso galėtų pasipildyti apie 300 mln. eurų – iš jų apie 130 mln. eurų pelno įmoka, o apie 160 mln. eurų – dėl maksimalių LB nustatytų palūkanų normas už valstybės centriniame banke laikomas lėšas.
Siūlymai parengti konsultuojantis su LB ir Europos Centriniu Banku (ECB).
Papildomos lėšos būtų skirtos Lietuvai siekiant gynybai iki 2030-ųjų skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.
Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.
Premjeras G. Paluckas yra sakęs, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.
