Seimas pasveikino Sakartvelą grasinimais

Sakartvelo Nepriklausomybės diena švenčiama gegužės 26 d. Ta proga Seime buvo priimta rezoliucija, kurioje užtikrinama, kad Lietuvos Respublika nuo pat Sakartvelo nepriklausomybės atkūrimo nuosekliai palaiko šios valstybės suverenitetą ir teritorijos vientisumą bei remia demokratinę Sakartvelo plėtrą.

Tačiau rezoliucijoje daug daugiau vietos skirta ne sveikinimams, o Sakartvelo vykdomos politikos kritikai.

Pavyzdžiui, Seimas reiškia didelį susirūpinimą dėl Sakartvelo parlamento priimto įstatymo „Dėl užsienio įtakos skaidrumo", nes šis nevyriausybinių organizacijų ir pilietinės visuomenės veiklai riboti skirtas įstatymas iš esmės neva yra Rusijos įstatymo „Dėl užsienio agentų" atitikmuo ir yra nesuderinamas su europinėmis vertybėmis ir demokratijos principais.

Mūsų politikai taip pat apgailestauja, kad Sakartavelo vyriausybės veiksmai nėra suderinami su Sakartvelo visuomenės siekiais, šalies deklaruojamais integracijos į ES ir NATO tikslais ir gali turėti sunkių ilgalaikių padarinių šalies geopolitinei krypčiai ir demokratijai, reiškia paramą Sakartvelo žmonėms, ginantiems teisę laisvai reikšti savo pilietinę poziciją ir savo šalies europinę ateitį.

Rezoliucijoje taip pat nurodoma, kad Seimas griežtai smerkia smurto naudojimą prieš taikius protestuotojus, taip pat ir prieš žurnalistus, pranešančius apie demonstracijas, organizuotą šmeižto, bauginimo ir tiesioginio fizinio smurto prieš pilietinės visuomenės atstovus kampaniją, ir pabrėžia, kad tokie veiksmai, kuriais siekiama slopinti taikius susirinkimus ir žodžio laisvę, yra nepriimtini, ypač ES šalyje kandidatėje.

O kai kurie rezoliucijos žodžiai skamba netgi kaip grasinimai: „Seimas primena, kad atsakomybę už veiksmus, pažeidžiančius demokratinės visuomenės principus ir nesuderinamus su ES šalims kandidatėms keliamais politiniais kriterijais, privalės prisiimti Sakartvelo valdantieji."

Lietuvos politikai ragina Sakartvelo parlamentą atšaukti priimtą įstatymą „Dėl užsienio įtakos skaidrumo", užtikrinti žodžio ir susirinkimų laisvę, puoselėti šalies pilietinę visuomenę, siekti su ja dialogo ir laikytis konstitucinio įsipareigojimo toliau siekti integracijos į ES ir NATO bei tęsti būtinas reformas. „Raginame ES institucijas svarstyti klausimą dėl atsakomųjų priemonių, jeigu Sakartvelo valdžia atmes prezidentės Salomės Zurabišvili veto, imsis įgyvendinti šį įstatymą ir nenutrauks pilietinės visuomenės persekiojimo", - rašoma Seimo patvirtinoje rezoliucijoje.

Tokia rezoliucija buvo priimta dar iki Sakartvelo Nepriklausomybės dienos.

Šventės dieną Lietuvos Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pasveikino Sakartvelą dar kartą.

„Atkūrusi nepriklausomybę Lietuva nuosekliai palaiko Sakartvelo suverenitetą ir teritorijos vientisumą, remia demokratinę šalies plėtrą. Mus vienija istoriniai išbandymai kovojant už savo valstybių laisvę", - rašė V.Čmilytė-Nielsen.

O jau kitą dieną V.Čmilytė-Nielsen pranešė, kad pasirašė dar vieną laišką Sakartvelui, tik jau ne tokį gražų. Jame taip pat raginama atšaukti priimtą vadinamąjį užsienio šnipų įstatymą.

„Nerimaujame dėl paskutinių Sakartvelo priimtų sprendimų, nes jūsų veiksmai prieštarauja toms vertybėms ir principams, kuriais įsipareigojote vadovautis ir kurie yra narystės ES pagrindas. Sakartvelo parlamento priimto įstatymo „Dėl užsienio įtakos skaidrumo" projekto dvasia ir turinys nesuderinami su Europos normomis ir vertybėmis. Šiuo įstatymu siekiama nutildyti žiniasklaidą ir pilietinės visuomenės organizacijas, atliekančias gyvybiškai svarbų vaidmenį demokratinėje visuomenėje ir padedančias Sakartvelui žengti ES link.

Raginame panaikinti šį įstatymą, pradėti prasmingą, įtraukų dialogą su organizuota pilietine visuomene ir piliečiais. Taip pat raginame gerbti pagrindines vertybes išsaugant žmonių teisę į susirinkimus, nutraukti smurtą prieš taikius demonstrantus ir jų nebebauginti", - rašoma laiške Sakartvelui, kurį pasirašė Lietuvos, Čekijos, Estijos, Prancūzijos, Latvijos, Nyderlandų, Lenkijos politikai.

Atmetė prezidentės veto 

Sakartvelo parlamentas antradienį priėmė „užsienio įtakos“ įstatymą, kuris sukėlė masinius protestus ir tarptautinį pasmerkimą.

Balsams pasiskirsčius 84-4, įstatymų leidėjai atmetė prezidentės Salomės Zurabišvili veto.