Seimas pritarė rezoliucijai, kuria smerkiami Sakartvelo valdžios veiksmai

Už rezoliuciją balsavo 109 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikiusiųjų nebuvo. Vienintelis prieš rezoliuciją balsavęs Seimo narys buvo Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovas Valius Ąžuolas.

„Teikiame rezoliucijos projektą, kuriuo kviečiame paremti Sakartvelo žmonių europinius siekius ir norą gyventi demokratinėje valstybėje, pasmerkti smurtą prieš taikius protestuotojus Tbilisyje ir kitose šalies vietose, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos atstovų gąsdinimą ir neteisėtą sulaikymą, konstatuoti, kad įvykę rinkimai neatitinka demokratiniams rinkimams keliamų standartų“, – posėdžio metu teigė Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Remigijus Motuzas.

„Todėl palaikome Europos Parlamento raginimą Sakartvele surengti naujus parlamento rinkimus. Ir taip pat raginame demokratinių valstybių nacionalinius parlamentus griežtai pasmerkti Sakartvelo vyriausybės smurtą prieš taikius protestuojančius Sakartvelo piliečius“, – teigė jis.

Pasak R. Motuzo, šis rezoliucijos projekto variantas jau yra kruopščiai suderintas tarp komitetų.

„Vakar Užsienio reikalų komiteto nariai, kartu dalyvaujant ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkui ir nariams bei kitų institucijų atstovams, išsamiai aptarėme rezoliucijos projektą. Išgryninome kiekvieną žodį, išsireiškimą, kad nekiltų neaiškumų“, – patikino jis.

Nors posėdžio metu frakcijų parlamentarai viešai reiškė palaikymą Sakartvelo žmonėms, ragindami priimti šios šalies valdžios veiksmus smerkiančią rezoliuciją, parlamentaras V. Ąžuolas laikėsi kitokios pozicijos.

„Jūs suprantate, kas bus po šios rezoliucijos patvirtinimo? Mes santykius tik dar labiau sugadinsime. Nauji rinkimai neįvyks, liks tas, kas yra dabar parlamente, ateis kitas prezidentas ir kaip mes tada dirbsime su Sakartvelu?“ – kėlė klausimą V. Ąžuolas.

Rezoliuciją buvo ketinama priimti antradienį, visgi balsavimą buvo nuspręsta atidėti iki kito posėdžio. Galiausiai buvo įregistruotas naujas rezoliucijos projektas.

Pirminiame rezoliucijos projekte, kuris taip ir nepasiekė Seimo posėdžių salės, buvo siūloma nepripažinti prieš kelis mėnesius Sakartvele vykusių Seimo rinkimų, vėliau rezoliucijai buvo parinkta nuosaikesnė formuluotė, kuria teigiama, kad įvykę rinkimai neatitinka demokratiniams rinkimams keliamų tarptautinių standartų.

Šiuo dokumentu siekiama paraginti Europos Sąjungą (ES) ir jos valstybes taikyti asmenines sankcijas Sakartvelo pareigūnams ir politiniams lyderiams, atsakingiems už smurtines represijas prieš šalies civilius gyventojus.

Dokumentu ES valstybių ir vyriausybių vadovai kviečiami visapusiškai remti Sakartvelo prezidentę Salomę Zurabišvili, kol bus surengti tarptautinės bendruomenės pripažįstami laisvi ir sąžiningi parlamento rinkimai.

Be to, rezoliucijos projektu norima primygtinai paraginti Sakartvelo valdžios institucijas atšaukti įstatymą dėl „užsienio agentų“ bei paskatinti ES apriboti oficialius europinio lygmens ryšius su Sakartvelo vyriausybe ir parlamentu bei stabdyti finansinę paramą Sakartvelo vyriausybei ir valdžios institucijomis, atitinkamai padidinant paramą Sakartvelo pilietinei visuomenei ir laisvai žiniasklaidai;

Šiuo dokumentu Lietuvos Seimas taip pat ragina Europos Komisiją peržiūrėti Sakartvelo bevizio režimo statusą ir galimai tokį režimą sustabdyti.

Partijai „Sakartvelo svajonė“ atstovaujantis šalies premjeras Iraklis Kobachidzė praėjusią savaitę pranešė, kad Sakartvelas iki 2028 metų pabaigos nesiderės dėl narystės ES.

Po šio sprendimo Sakartvele kilo protestų banga. Valdančiųjų sprendimams prieštaraujantys kartvelai kaip vieną iš protesto formų naudoja fejerverkus, šaudydami jais į valdžios institucijų pastatus, taip pat į brutalia jėga protestus tramdančius pareigūnus.

Į gatves išėję kartvelai tramdomi guminėmis kulkomis, ašarinėmis dujomis ir vandens patrankomis. Policija suėmė šimtus protestuotojų.