Seimas svarstys „aušriečių“ siūlymą išslaptinti buvusius KGB bendradarbius

Už šį siūlymą balsavo 78, prieš – 4, susilaikė – 11 Seimo narių.

Visgi, po balsavimo dėl šio klausimo plenarinių posėdžių salėje kilo diskusija. Projekto iniciatorius Remigijus Žemaitaitis kritikavo šio siūlymo nepalaikiusius konservatorius ir vadino juos penktąja kolona.

„Prieš tris savaites Seime buvo ieškoma penktųjų kolonų, žalių žmogeliukų, valstybės patriotų – siūlau pažiūrėti į dešinę pusę, ten sėdi žali žmogeliukai. (...) Jeigu jūs dar abejojate žaliais žmogeliukais, tai, matyt, konservatoriai yra tie tikrieji žali tarakonai, jeigu taip ūkiškai pasakysime“, – replikavo R. Žemaitaitis.

„Šiandien balsuodami prieš arba susilaikydami jūs ir parodėte, kad esate penktoji kolona, kuri bet kada, bet kurią minutę išduosite valstybę“, – akcentavo jis.

Savo ruožtu reaguodamas į „aušriečio“ pasisakymus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas tikino, jog R. Žemaitaičio iniciatyvą jis siūlys apjungti su analogišku konservatoriaus Arvydo Anušausko pasiūlymu.

„Jūs keletą metų kalbėjote, kad nešate didelį, ambicingą projektą. Atėjo Arvydas Anušauskas ir atnešė kelis kartus ambicingesnį projektą. Komitete rytoj jūsų šitą dokumentą integruosime į Arvydo pasiūlymą. Kam reikėjo visų šitų nesąmonių, rėkimų ir pykčio priepuolių. Remigijau, susiimk į rankas ir mobilizuok savo žmones rytoj komitete“, – kreipdamasis į R. Žemaitaitį dėstė L. Kasčiūnas.

Šiuo metu įstatymas numato, jog prisipažinę KGB bendradarbiai yra įrašomi į įskaitą, tačiau jų duomenys 75 metus yra įslaptinti ir saugomi.

Vis tik, jeigu parlamentas pritartų valdančiųjų „aušriečių“ siūlymui, įslaptinti liktų tik tie asmenys, kurie šiuo metu nėra politikai, neužima jokių valstybės tarnautojų ir pareigūnų postų.

Aiškinamajame rašte projekto iniciatoriai nurodo, jog viešojoje erdvėje dažnai manipuliuojama informacija apie asmenis, kurie prisipažino, jog kadaise yra slapta bendradarbiavę su buvusiomis SSRS specialiosiomis tarnybomis. Tokia medžiaga, pasak politikų, pateikiama be pagrindžiančių dokumentų, neretai kenkia žmogaus reputacijai, garbei bei orumui. Todėl, jų teigimu, išslaptinus bendradarbiavusių su KGB asmenų sąrašus, nebeliktų erdvės spekuliacijoms.

Šį siūlymą parlamentarai svarstys balandžio 29 d., iki to laiko jį nagrinėti turės Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).

Jeigu Seimas pritartų iniciatyvai, su KGB bendradarbiavusių asmenų duomenys būtų išslaptinti nuo kitų metų sausio 1 d.

Tiesa, kaip ir jo pirmtakas, naujasis Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Remigijus Bridikis yra pareiškęs, jog tokią iniciatyvą dėl buvusių KGB bendradarbių išslaptinimo sutinka nepalankiai. Pasak jo, tokie siūlymai gali kelti kontržvalgybinių rizikų. Todėl pareigūnas tikino įspėsiąs apie tai ir sprendimų priėmėjus.

2015 m. Seimas nusprendė, jog duomenys apie prisipažinusius buvusius KGB bendradarbius bus įslaptinti 75 metus. Iki tol įstatymas numatė, kad tokių asmenų duomenys yra įslaptinti iki 2015 m., tad baigiantis terminui parlamentas priėmė sprendimus šį laikotarpį pratęsti.

Galiojančiame įstatyme numatyta, kad informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario-mero, Vyriausybės nario, teisėjo, prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje Seimas ėmėsi svarstyti kitas įstatymo pataisas dėl KGB bendradarbių išslaptinimo – jas parlamentui pateikė konservatorius A. Anušauskas. Jeigu Seimas pritartų projektui, savanoriškai prisipažinusiems slapta bendradarbiavus su SSRS specialiosiomis tarnybomis asmenims neliktų šiuo metu įstatyme numatytos 75 metų slaptumo garantijos. Tuo metu jų pateiktai informacijai būtų taikomos bendros Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo normos. Tokios informacijos ir duomenų naudojimo tvarką nustatytų valstybės įgaliota institucija – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir tokias bylas saugantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC).