1 nuotr.Sodų bendrijoms sparčiai tampant gyvenamaisiais kvartalais, Seimas imasi spręsti šių teritorijų ir ten gyvenančių žmonių problemas.
Antradienį po pateikimo parlamentarai pritarė tai numatančioms Sodininkų bendrijų įstatymo pataisoms.
Šią Aplinkos apsaugos komiteto nario liberalo Simono Gentvilo iniciatyvą palaikė 74 parlamentarai, prieš buvo 1, susilaikė 13. Projektą svarstys Aplinkos apsaugos, Kaimo reikalų komitetai, o pavasario sesijoje jis turėtų vėl sugrįžti į plenarinę Seimo posėdžių salę.
Pritardamas iniciatyvai Seimo narys Artūras Zuokas pastebėjo, kad sodų bendrijos yra geras pavyzdys, kas yra sovietmečio laikų palikimas, kuris yra „įstrigęs kaip koks inkliuzas gintaro laše“.
Parlamentaras sutiko, kad savivaldybės turės papildomų iššūkių, tačiau, jo nuomone, pokyčiai yra reikalingi.
„Bet kuriuo atveju tai yra teisingas kelias“, – per posėdį sakė A. Zuokas.
S. Gentvilas siūlo tobulinti teritorijų planavimo tvarką. Priėmus įstatymų pataisas, savivalda patikėjimo teise valdytų valstybinę žemę ir galėtų priimti sprendimus dėl sodų bendrijų kelių, apšvietimo, viešųjų erdvių įrengimo, socialinių, švietimo įstaigų statybos.
Pagal parengtą projektą, pakeitus žemės sklypo paskirtį į kitą (vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijas), sodų teritorijoje, nerengiant teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų, bus galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius.
Parengus detalųjį planą ar vietovės lygmens bendrąjį planą, sodo teritorijoje esančiuose sklypuose bus galima statyti ir kitus gyventojams reikalingus pastatus.
Šiuo metu įstatymai neleidžia pakeisti sodininkų bendrijų teritorijoje esančių žemės sklypų paskirties.
Jei Seimas pritartų, gyventojams aktualius klausimus spręstų ne sodų bendrijų pirmininkai, o savivaldybių administracijos.
Pasak S. Gentvilo, šiuo metu sodų gyventojai dažnai skundžiasi dėl sunkumų išsireikalauti reikalingus dokumentus ir suderinimus iš bendrijų pirmininkų. Jiems negalioja viešojo administravimo įstatymas, prašymų apsvarstymų terminai, taip pat nenumatyta galimybė skųsti jų sprendimus.
Anot S. Gentvilo, savivaldybės konsultuos gyventojus skaidriau, nes turi kvalifikuotą administraciją, taip pat yra nustatyta jų sprendimų apskundimo tvarka.
Kaip pastebi parlamentaras, įstatymų pakeitimai aktualūs beveik 0,5 mln. žmonių, kurie gyvena sodų bendrijose.
Kaip žiniasklaida jau skelbė, Lietuvos sodininkų bendruomenė reiškia pasipiktinimą dėl šios S. Gentvilo iniciatyvos.
Jų nuomone, siūlomos įstatymo pataisos leistų dvibučių ir daugiabučių namų statybas sodininkų bendrijų teritorijose be bendrijų ar gyventojų pritarimo.
Be to, joms pritarus, anot Lietuvos sodininkų draugijos, nekilnojamojo turto plėtotojai galėtų statyti daugiabučius namus be jokių investicijų į viešą infrastruktūrą – tokiu būdu pelno tikslais nemokamai naudotųsi pačių bendrijų narių lėšomis įrengtais keliais, apšvietimu ir vandentiekiu.
