Seimas ketvirtadienį paskutiniu balsavimu pritarė siūlymui žemės ūkio ir maisto sektorius pripažinti svarbiais nacionaliniam saugumui.
Tai numato dar buvusio ministro Igno Hofmano vadovaujamos Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) parengti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimai.
Už projektą paskutinėje stadijoje balsavo 111 ir susilaikė 2 parlamentarai.
Tiesa, opozicijoje esančių konservatorių bei demokratų atstovai pastebėjo, kad keista, jog žemės ūkio ir maisto sektorius siekiama pripažinti strategiškai svarbiais, tačiau jų finansavimas kitų metų biudžete – mažinamas.
„Apmaudu – tai yra tik teorinis žingsnis, nes praktiškai, kaip matome, žemės ūkio biudžetas mažėja. (…) Norėtųsi, kad ateityje būtų priimami praktiški sprendimai, jog ūkininkai, gamintojai bei perdirbėjai galėtų iš tiesų pajausti, kad jų sektorius yra prioritetas“, – ketvirtadienio posėdyje kalbėjo demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijos narys Kęstutis Mažeika.
„Kaip išeina, kad sektorių pripažįstame strategiškai svarbiu ir to svarbumo pagrindimą sprendžiame per finansavimo mažinimą. Ar sakome, jog sektorius toks kietas, kad jis gali apsieiti su mažiau lėšų? Neaiškus politikos derinys“, – Seimo salėje teigė konservatorius Jurgis Razma.
Iki šiol tarp svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių šalies politikos nuostatų buvo išskiriamos vidaus saugumo užtikrinimo, ekonominė, viešojo saugumo, socialinė, kultūros, švietimo ir mokslo, aplinkos apsaugos, sveikatos ir tautinė politikos.
Priimtu projektu siekiama, kad žemės ūkio ir maisto politiką įtraukus tarp strategiškai svarbių nacionaliniam saugumui šalies gyventojams būtų užtikrintas apsirūpinimas maisto produktais ekstremaliųjų situacijų ar krizės metu, taip pat paskelbus mobilizaciją, įvedus nepaprastąją ar karo padėtį.
Buvusio žemės ūkio ministro I. Hofmano teigimu, sprendimas pripažinti žemės ūkį strategiškai svarbia šaka žemdirbiams pagerins teisinį reguliavimą, užtikrins didesnį sektoriui skiriamą finansavimą, krizinėmis situacijomis – geresnį žemdirbių priėjimą prie energetinių išteklių, pavyzdžiui, elektros, dujų ir kitų gamybai reikalingų žaliavų.
ELTA primena, kad valstybės biudžeto projekte ŽŪM asignavimams kitąmet numatyta 1,081 mlrd. eurų – 142,3 mln. eurų arba 11,6 proc. mažiau nei šiemet.
Dabar ŽŪM vadovauja 19-oje Vyriausybėje viceministru dirbęs, bet anksčiau ir ministro pareigas ėjęs Andrius Palionis.