Seimo Antikorupcijos komisija nesiėmė tirti G.Palucko verslo ryšių

„Esu pateikęs 7 suformuluotus klausimus, kuriuos būtų galima užduoti institucijoms ir gauti atsakymus. Kaip žinia, Valstybinė mokesčių inspekcija pradėjo viešai prieinamos informacijos vertinimą, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija paskelbė savo poziciją dėl senaties pagal įstatymą, Specialiųjų tyrimų tarnybai yra pavesta atlikti aplinkybių patikslinimą“, – posėdžio metu sakė A. Anušausklas.

„Bet šioje vietoje Antikorupcijos komisija gali pradėti savo tyrimą. Aš manau, kad Lietuva neturi prabangos turėti premjerą, kuris gali būti pažeidžiamas dėl įvairių priežasčių“, – pažymėjo jis.

6 valdančiųjų ir Seimo Mišrios grupės atstovų balsais nutarta nepalaikyti komisijos pirmininko siūlymo – už pasisakė tik 3 parlamentarai.

Parlamentaras Artūras Zuokas ragino komisiją netapti „politinio susidorojimo akcijų dalyviu“.

„Galėtume dar pasidiskutuoti apie tokių tyrimų svarbą. Šiuo metu šis klausimas yra išskirtinai teisėsaugos institucijų, mokesčių inspekcijos ir mums, kaip komisijai, dubliuoti arba suaktualinti viešųjų ryšių prasme nėra tikslinga ir teisinga“, – dėstė jis.

Politikui antrino ir komisijoje dirbantys socialdemokratai.

„Savo darbą turi atlikti institucijos ir tikrai esu prieš tolimesnį (komisijos aiškinimąsi – ELTA), kaip kolega sakė, kad netaptume institucija, kuri iš anksto formuoja nuomonę“, – tvirtino valdantysis Audrius Radvilavičius.

„Aš prieš, nes turime sulaukti institucijų sprendimų“, – sakė socialdemokratė Lilija Vaitiekūnienė.

Siūlė pasidomėti turtu Turkijoje ir Brazilijoje

Antikorupcijos komisijai nepritarus pirmininko iniciatyvai, alternatyvų siūlymą pateikė liberalas Vitalijus Gailius – jis ragino pasidomėti premjero turtu užsienyje.

G. Paluckas yra viešai skelbęs, kad jo šeima turi sklypą Brazilijoje bei Turkijoje. Pastarąjį, anot politiko, įmonės vardu nuspręsta įsigyti 2020 m. ir auginti graikiškus riešutmedžius. Nekilnojamas turtas Brazilijoje, kaip teigė socialdemokratas, 2023 m. įsigytas investiciniais tikslais.

V. Gailius siūlė kreiptis į atsakingas institucijas, prašant duomenų, ar praėjusios kadencijos metu G. Paluckas nesinaudojo pareigomis, sprendžiant verslo klausimus, kokiomis aplinkybėmis įsigijo turtą Turkijoje ir Brazilijoje.

„Tokios investicijos tokiose šalyse – mano nuomone, neatsisakius verslo valdymo Turkijoje, nežinant nekilnojamojo turto Brazilijoje aplinkybių, (tai – ELTA) riboja ir daro pažeidžiamą ministrą pirmininką užsienio politikos kontekste“, – sakė V. Gailius, pridurdamas, kad reikėtų ir Seimo kanceliarijos duomenų, ar tada, kai įsigijo turtą Turkijoje, G. Paluckas neturėjo komandiruočių į šią valstybę.

Socialdemokratė Roma Janušonienė prieštaravo šiam liberalo siūlymui, tikindama, kad keliami „nereikalingi klausimai“.

„Man atrodo, premjeras jau prieš tai buvo atsakęs į šiuos klausimus, jeigu neklystu, privačių interesų deklaracijoje yra parašyta, kas buvo“, – sakė ji.

Kaip ir A. Anušausko pasiūlymas, V. Gailiaus iniciatyvai 7 komisijos narių balsais prieš nebuvo pritarta.

ELTA primena, kad antroje žurnalistinio tyrimo apie premjero Gintauto Palucko verslus dalyje keliami klausimai dėl Vyriausybės vadovo iki 2018-ųjų valdytos ežerų dugnų topografijos aplikaciją vysčiusios įmonės „Sagerta“ ir jos gautų šimtatūkstantinių paskolų iš verslininko Darijaus Vilčinsko atstovautos bendrovės „Uni Trading“.

Šios informacijos aplinkybių patikslinimą Generalinės prokuratūros nurodymu jau atlieka Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), naujų detalių vertinimą atliks ir Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). 

2013 m. G. Palucko įsigyta „Sagerta“ veikė nuostolingai, tačiau gavo daugiau nei 233 tūkst. litų akcininko paskolų – nors vieninteliu bendrovės akcininku Registrų centre tuo metu buvo nurodytas G. Paluckas, savo teiktose turto ir interesų deklaracijose šių paskolų nenurodė. Tyrimo duomenys parodė, kad iš tiesų šias paskolas teikė verslininko D. Vilčinsko bendrovė – Registrų centrui atgaline data pateikta informacija, kad, 2015 m. G. Paluckui tapus Vilniaus vicemeru, jis dalį – 45 proc. – įmonės akcijų perleido valdyti būtent „Uni Trading“.

D. Vilčinskas tvirtina nebuvęs faktiniu „Uni Trading“ savininku ir G. Palucko įmonės finansų šaltiniu. Pats premjeras tyrimą atlikusiems žurnalistams teigė nežinojęs, kas kontroliavo įmonę, jo verslui teikusią kasmetines paskolas.

Ryšių su D. Vilčinsku turėjęs ir Vilniaus vicemeru dirbęs G. Paluckas taip pat sprendė dėl 6 mln. eurų savivaldybės lėšų išmokėjimo su šiuo verslininku susijusiai bendrovei „VIPC Vilnius“ už jos valdomų Profsąjungų rūmų perėmimą visuomenės reikmėms.

Ryšių tarp G. Palucko ir D. Vilčinsko – ir daugiau. 2012 m. būsimasis premjeras iš verslininko vadovaujamos įmonės įsigijo 223 tūkst. eurų vertės būstą sostinės Verkių regioninio parko teritorijoje, kurio taip pat nebuvo deklaravęs 2013 m. turto bei interesų deklaracijose.

Tuo metu pirmoje tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ ir „Laisvės TV“ tyrimo dalyje keliami klausimai dėl G. Paluckui iš dalies priklausančios įmonės „Garnis“ gautos lengvatinės nacionalinio plėtros banko ILTE paskolos. Tai įvyko G. Paluckui jau einant premjero pareigas.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) jau pradėjo tyrimą dėl galimo G. Palucko interesų konflikto. Savo ruožtu ILTE atliko vidinį patikrinimą, kurio metu tvarkų pažeidimų nenustatyta.

Ikiteisminį tyrimą pradėjo ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT), patikrinimą dėl paskolos panaudojimo aplinkybių inicijavo ir VMI.