Seimo BFK atmetė pluoštą siūlymų dėl GPM lengvatų, už – NPD šeimoms įvedimą metais vėliau

Dėl naujausių siūlymų komitetas balsavo po to, kai pirmadienį neeilinio posėdžio metu Seimas po svarstymo pritarė Nekilnojamojo turto, Gyventojų pajamų mokesčio ir Valstybės gynybos fondo įstatymų projektams.

Seimas linkęs didinti gyventojų pajamų apmokestinimo progresyvumą, bendrai metinių pajamų sumai taikant 20, 25 ir 32 proc. dydžio tarifus, kurie priklausytų nuo to, kiek metinių vidutinių darbo užmokesčių žmogus uždirba.

Pagal Vyriausybės siūlymus didinti progresinį apmokestinimą, 20 proc. būtų apmokestintos didesnės nei 36 vidutinių darbo užmokesčių (VDU, kitąmet – 82,9 tūkst. eurų) metinės apmokestinamosios pajamos, 25 proc. – nuo 36 iki 60 VDU, nuo 60 VDU (kitąmet – daugiau nei 138,2 tūkst. eurų) – 32 proc. 

Komitetas nepritarė liberalo Simono Gentvilo siūlymui nesvarstyti įvesti tarpinio 25 proc. tarifo – anot parlamentaro, tai smarkiai didintų mokestinę naštą vidutines pajamas gaunantiems žmonėms. 

Taip pat atmesta S Gentvilo iniciatyva progresiniais tarifais neapmokestinti pajamų iš paveldėto turto pardavimo.

Finansų ministerijai siūlant taikyti 350 eurų lengvatą papildomam darbdavio apmokamam darbuotojo sveikatos draudimui, komitetas atmetė Mišriai Seimo narių grupei priklausančio Viktoro Fiodorovo siūlymą ne taikyti fiksuoto dydžio lengvatą, bet sieti ją su vidutiniu užmokesčiu.

Atmestas ir „valstiečio“ Valiaus Ąžuolo siūlymas pajamų, gautų vieną kartą per mokestinį laikotarpį pardavus turtą, neįtraukti į progresinį apmokestinimą ir joms taikyti 15 proc. tarifą.

„O kiek kartų tas vienas kartas gali nutikti?“ – klausė buvusi finansų ministrė G. Skaistė.

„(Pardavus – ELTA) vieną kartą žemę, vieną kartą – mišką, (…) ne tas, kuris spekuliuoja, o vieną kartą, pavyzdžiui, kai paveldi turtą ir jį pardavei – tai vieną kartą nutiko“, – aiškino V. Ąžuolas.

Seimas jau pritarė demokratų frakcijos narių siūlymui į progresinį apmokestinimą neįtraukti akcijų, pagal sandorius įgytų iš darbdavio, kitaip tariant – gyventojų pajamų, gautų pagal opciono sutartį.

R. Budbergytė siūlė, kad darbuotojo opciono būdu įgytos akcijos po 3 metų būtų apmokestintos 15 proc. tarifu (šiuo metu netaikomas joks mokestis) ir neįtrauktos į progresinį apmokestinimą, bet išimtis būtų taikoma tada, kai akcijos ir vėl perleidžiamos darbdaviui.

„(Siūlau – ELTA) tokią išlygą padaryt mažą, kad nebūtų galimybės nuolat piktnaudžiauti, (…) darbo užmokesčio ir metinių premijų į tas dovanojamas akcijas pakeisti“, – aiškino R. Budbergytė.

Tiesa, komitetas jau yra pritaręs panašiam pirmininko Algirdo Syso siūlymui tokį apmokestinimą taikyti plačiau, ne tik opciono būdu, tačiau ir tiesiogiai iš darbdavio įgytoms akcijoms, todėl R. Budbergytė savo iniciatyvą atsiėmė.

Pritarta papildomą NPD šeimoms su vaikais taikyti nuo 2027 m.

Komitetas pritarė socialdemokrato Juozo Oleko siūlymui šiuo metu Seime svarstomai prezidento iniciatyvai papildomą neapmokestinamų pajamų dydį (PNPD) tėvams, auginantiems vaikus, taikyti ne nuo 2026, o nuo 2027 m.

Šiam siūlymui pritaria ir Vyriausybė, raginanti daugiau nei 87 mln. eurų per metus kainuosiančios lengvatos įvedimą įvertinti planuojamos mokestinės pertvarkos kontekste.

„Reikia įsivertinti finansines galimybes, tai šis siūlymas ir padės tai padaryti“, – komitete kalbėjo finansų viceministras Kristupas Vaitiekūnas.

„Valstietis“ V. Ąžuolas kėlė klausimą, ar Seimui metais nukėlus šios lengvatos įsigaliojimą šio įstatymo nevetuos prezidentas, besitikintis, kad parama šeimoms būtų įvesta nuo 2026-ųjų.

Parlamentui pritarus, už kiekvieną vaiką per mėnesį būtų taikoma 87 eurų pajamų mokesčio lengvata – t. y. 1044 eurų per metus (atskaičius mokesčius – 208,8 eurų už vaiką).

Nepritarta lengvatai žemdirbių pajamoms

Komitetas nepritarė parlamentarų Kęstučio Mažeikos, Mato Skamarako ir Vytauto Juciaus siūlymui ūkininkų pajamas apmokestinti dviem tarifais – 15 ir 20 proc., priklausomai nuo to, ar per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 VDU pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų per metus).

Anot finansų viceministro, toks pokytis neatitiktų vieną iš pagrindinių mokestinės pertvarkos tikslų – suvienodinti GPM apmokestinimo tarifus skirtingoms visuomenės grupėms.

Visgi, K. Vaitiekūno teigimu, Vyriausybė ateityje neatmeta galimybės ateityje keisti dabartinę apmokestinimo sistemą, vidurkinant ūkininkų gaunamas pajamas.

„Mes šitą idėją apie vidurkinimą žinome, pasižiūrėjome pasaulines praktikas, iš tikrųjų yra kelios šalys, kurios tai daro. Nėra mažas pakeitimas, reikia atlikti išsamią analizę, bet, jeigu tokia valia bus Vyriausybės, Finansų ministerija situaciją išanalizuos ir pateiks vertinimą“, – sakė viceministras.

Atmesti siūlymai keisti planuojamus naujus Gynybos fondo šaltinius

Komitetas taip pat atmetė du siūlymus Valstybės gynybos fondo įstatymui. 

Konservatorė Gintarė Skaistė toliau siūlė pajamas iš pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatų naikinimo, kurios per metus turėtų sudaryti apie 80,5 mln. eurų, nukreipti į Gynybos fondą.

Tuo metu grupė „valstiečių“ frakcijos narių siūlė į Gynybos fondą neskirti papildomai 2 proc. viso per metus šalyje surenkamo gyventojų pajamų mokesčio (GPM).

Seimas antradienį jau priėmė įstatymų projektus, kuriais nuo 2026-ųjų bus įvesti draudimo, cukraus mokesčiai, padidintas pelno mokestis ir panaikinta pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata šildymui.

Mokestiniai pakeitimai turėtų įsigalioti nuo 2026-ųjų.