Seimo opozicija prašo ekspertinio vertinimo dėl dalies siūlymų gynybos finansavimui

„Noriu informuoti, kad opozicijoje esame surinkę parašus trijų mokestinių įstatymų projektų ekspertiniam vertinimui. Tai Pelno mokesčio, degalų akcizų ir Gyventojų pajamų mokesčio dėl verslo liudijimų įstatymų projektams“, – pateikus Valstybės gynybos fondo projektą Seime, nuo šoninio mikrofono teigė A. Širinskienė.

Į šį pareiškimą atsakydama finansų ministrė Gintarė Skaistė tikino, kad taip opozicija neleis pasiekti reikiamo biudžeto gynybai bei 2025 m. fonde bus 10 kartų mažiau, negu planuota.

„Suprantu norą priiminėti vien tik Gynybos fondo įstatymą, tuščią kevalą, kuriame nieko nėra. Jokių papildomų biudžeto pajamų nebus, bus įstatymas be pajamų. Tikslo vis tiek nepasieksime. Diskusijose galime išsakyti savo pozicijas, turėti skirtingą nuomonę, bet jūsų šis viražas reiškia, kad įstatymų nepriimsime iki Seimo pavasario sesijos pabaigos“, – sakė G. Skaistė.

„Tai reiškia, kad jie negalės įsigalioti nuo kitų metų pradžios, mokestiniai įstatymai, kurie skaičiuoja pajamas už metus, nebebus skaičiuojami už 2025 m. Prisiimkite atsakomybę, kad 2025 m. gynybos fonde bus 10 kartų mažiau pajamų, negu turėtų būti pagal Vyriausybės pateiktą pasiūlymą“, – pažymėjo ji.

Konservatorius Jurgis Razma teigė, kad jis, kaip Seimo vicepirmininkas, turi teisę prašyti ypatingos skubos ir tuomet opozicijos keliami reikalavimai „atkristų“.

„Kadangi atsirado opozicijos iniciatyvos, akivaizdžiai žlugdančios kitų metų gynybos finansavimą, aš pasinaudodamas teise, kaip einantis Seimo vicepirmininko pareigas, siūlau ypatingą skubą. Tuomet visi reikalavimai dėl svarstymo atkris ir galėsime ramiai priiminėti šiuos projektus ir suspėti“, – tikino J. Razma.

„Išskirtinis dalykas yra užtikrinti mūsų gynybos finansavimą, tai manau yra pagrindas prašyti ypatingos skubos. Nesiūlant šiandien priiminėti, gali datos likti panašios, bet fiksuoti ypatingą skubą“, – akcentavo jis.

„Valstietis“ Dainius Gaižauskas piktinosi, kad valdantieji tokiais metodais supriešina Seimą bei gali išprovokuoti opozicijos išėjimą dirbti į Kovo 11-osios salę parlamente.

„Jeigu jūs dėl gynybos supriešinote Seimą, dabar turite rezultatą. (...) Ar jūs norite, kad prieš Seimo sesijos pabaigą opozicija vėl išeitų į Kovo 11-osios salę? Dėl gynybos? Va jums rezultatas, kai reikia rodyti savo raumenis, kurių jūs beveik nebeturite“, – kalbėjo D. Gaižauskas.

A. Širinskienė tuo metu atkreipė dėmesį, kad ypatingos skubos tvarkos galima prašyti tik mobilizacijos ir karo padėties atveju.

„Jeigu žiūrėtumėte ypatingos skubos tvarką, tai statute aiškiai pasakyta, kad ji galima kai yra mobilizacija ir karo padėtis. Tai jūs gal pirma paskelbkite mobilizaciją ir karo padėtį, tada galėsite eiti ypatingos skubos tvarka“, – pažymėjo parlamentarė.

Posėdžiui pirmininkavęs Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas tikino, kad dėl ekspertinio vertinimo spręs projektą nagrinėjantis komitetas ir dėl to parlamentas atskirai balsuoti nebuvo.

„Noriu informuoti, jeigu opozicija yra surinkusi parašus ekspertiniam vertinimui, parašai guls į komitetą ir ten bus sprendžiamas klausimas, jeigu jį opozicija teiks. Seimas dėl to atskirai balsuoti neturi“, – teigė V. Mitalas.

Vis tik ypatingos skubos J. Razma nepaprašė, o parlamentas pritarė projekto svarstymui įprastos skubos tvarka.

Antradienį Seime pateiktas Vyriausybės parengtas projektas, kuriuo siūloma įsteigti Valstybės gynybos fondą, nustatyti jo paskirtį, lėšų šaltinius, lėšų naudojimą, taip pat fondo valdymą ir jo pabaigą.

Už Valstybės gynybos fondo įstatymo projektą po pateikimo balsavo 63, susilaikė 42, prieš 4 parlamentarai. Pagrindiniu komitetu svarstysiančiu projektą patvirtintas Biudžeto ir finansų komitetas. Projektas svarstymo stadijoje į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti birželio 25 d., o dalį lydinčiųjų įstatymų numatoma svarstyti birželio 18 d.

Valstybės gynybos fondas būtų skirtas kaupti valstybės piniginiams ištekliams, kuriais būtų užtikrintas itin skubių prioritetinių valstybės gynybinių pajėgumų ir civilinės saugos stiprinimo poreikių įgyvendinimas.

Ministrų kabinetas numato įsigyti divizijos lygmens karinio vieneto pajėgumui išvystyti reikalingą ginkluotę, techniką ir amuniciją, sukurti karinę infrastruktūrą, sukurti Vokietijos vadovaujamos NATO brigados infrastruktūrą, išvystyti kontrmobilumo priemones, skirtas kliūtims ir užtvarams priešo pajėgoms formuoti.

Taip pat finansuoti karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo transporto, karinės infrastruktūros, reikalingos priimančiosios šalies paramai užtikrinti, pritaikymo ir sukūrimo projektus bei įgyvendinti Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme nurodytą programą, skirtą civilinės saugos stiprinimui ir plėtrai užtikrinti.

Valstybės gynybos fondo lėšas sudarytų laikinasis solidarumo įnašas už 2025 metų mokėjimo laikotarpį, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų padalinių savanoriškos įmokos, 1,9 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto pelno mokesčio 2025 metais, 6 procentai – 2026 ir vėlesniais metais.

Taip pat numatoma gauti 6,5 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš akcizų 2025 metais, 6,6 procento – 2026 metais, 6,9 procento – 2027 ir vėlesniais metais. 0,2 procento pajamų būtų gauta iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2026 ir vėlesniais metais į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, 0,3 proc. valstybės biudžeto pajamų, gautų iš surinkto gyventojų pajamų mokesčio 2025 metais, 0,5 procento – 2026 ir vėlesniais metais.

25 milijonai eurų fonde numatyti iš valstybės biudžeto pajamų, gautų iš gyventojų pajamų mokesčio, ta pačia suma sumažinus savivaldybių biudžetams tenkančią pastoviąją gyventojų pajamų mokesčio dalį, apskaičiuotą rengiant Lietuvos 2025–2027 metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą.

Numatoma, kad įstatymas jį priėmus įsigaliotų 2024 m. spalio 1 d.

ELTA primena, kad Finansų ministerija siūlo papildomas lėšas gynybai surinkti pratęsiant bankų solidarumo mokestį, didinant pelno mokesčio tarifą 1 proc. punktu, pakeliant akcizus ir įvedant mokestį daliai draudimo sutarčių. Šios priemonės leistų jau 2025 m. į gynybos fondą surinkti 297,8 mln. eurų, o 2026 m. – 421,2 mln. eurų.

Dar metams pratęsus bankų solidarumo mokestį, jis 2025 m. atneštų 60 mln. eurų.

Akcizų didinimas apimtų alkoholį ir tabaką bei 6 centų saugumo dedamąją visam kurui.

Tarp siūlymų – ir Saugumo įnašo koncepcija, t.y. 10 proc. įnašas draudimo sutartims išskyrus gyvybės draudimą.