1 nuotr.Prezidentui siūlant 5-6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos finansavimą pasiekti naudojant šalies valiutos atsargas, Seimo vadovas Saulius Skvernelis sako, kad visi variantai yra svarstytini, tačiau priimant sprendimus būtina užtikrinti finansavimo šaltinių įvairovę. Politikas taip pat laikosi nuomonės, kad svarbiausia yra tiksliai numatyti, kokioms karinėms reikmėms surinktos lėšos bus panaudojamos.
„Yra kariuomenės poreikis konkrečiais pinigais. Šiandien tie pinigai verčiasi į tokį procentinį dydį, o šaltiniai kokie – mes ir sutarėme, kad Vyriausybė dabar tikrai turės galimybę įvairias alternatyvas pasvarstyti ir kol kas, kol tų alternatyvų nėra, viešai labai daug ir nekalbėti. Tai vienas iš tų šaltinių, kuriuos paminėjo prezidentas, taip pat gali būti“, – žurnalistams Seime trečiadienį sakė S. Skvernelis.
„Kaip tas modelis bus finansavimo pasirinktas – yra kelios alternatyvos numatytos ir viena kitą papildančios, tai nebus vienas šaltinis“, – akcentavo politikas.
Anot jo, tarp variantų gali būti ir mokesčių pakeitimo klausimai. Tiesa, sprendimai dėl jų nebūtų galimi artimiausioje perspektyvoje, nes mokesčiai, pažymėjo politikas, yra susiję su platesniais įsipareigojimais. Visgi S. Skvernelis pridūrė, jog sutarimas gali būti rastas dėl pajamų apmokestinimo nepriklausomai nuo jų rūšies ir didesnio mokesčių progresyvumo.
„Iki pavasario sesijos (…) koalicijos taryboje bent politinės kryptys dėl mokesčių pertvarkos turėtų būti aptartos, kad galėtume matyti, ar visi koalicijos partneriai taip pat supranta – kalbant ne apie mokesčių reformą, bet mokesčių pertvarkymą“, – tikino S. Skvernelis.
Anot jo, tikslinga būtų atnaujinti ir nacionalinį susitarimą dėl gynybos. Tiesa, valdančioji koalicija, kaip teigė Seimo vadovas, apie galimus gynybos šaltinius ar susitarimus diskusijos dar neturėjo.
„Norėtųsi, kad kuo daugiau politikų šalies, tiek Seime čia matėme įvairiausių nuomonių, pareiškimų, būtų tame pačiame žinojimo lauke“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Seimo pirmininkas pridūrė, kad tikslius sprendimus bus galima priimti tik apie 2026-uosius metus, nes šių metų biudžetas jau suplanuotas. Tiesa, pasak S. Skvernelio, ir ateityje svarstant variantus išlaidų konkretumas būtinas, norint iki 2030 m. išvystyti numatytus kariuomenės pajėgumus.
„Svarbu, kad tos lėšos, kurios jau šiemet yra padidintos, būtų vėlgi kuo racionaliau išnaudotos kalbant apie tolimesnę perspektyvą, ilgalaikę perspektyvą“, – kalbėjo S. Skvernelis.
„Manau, mes truputį nukrypome į diskusiją tokią atvirkštinę, į procentus susikoncentravę – tiesiog yra aiškiai kariuomenės išsakyta, kokios ginkluotės, įrangos reikia įsigyti, kad būtų galima įgyvendinti tuos projektus, kurie buvo numatyti pabaigti šiek tiek vėliau, švelniai tariant. Bet mes tam laiko nebeturime“, – pažymėjo Seimo pirmininkas.
Interviu naujienų agentūrai BNS šalies vadovas Gitanas Nausėda teigė, kad finansuojant gynybos išlaidas galima būtų svarstyti apie 7 mlrd. eurų vertės užsienio valiutos rezervo atsargų panaudojimą, griežtinti PVM surinkimo reguliavimą ir didinti procentines kaupiamųjų pensijų fondų investicijas Lietuvoje, o ne užsienyje.
ELTA primena, kad praėjusios savaitės penktadienį posėdžiavusi VGT sutarė 2026-2030 metų laikotarpiu šalies gynybai skirti 5-6 proc. nuo BVP kasmet. Šalies vadovo G. Nausėdos teigimu, per minėtą ketverių metų laikotarpį turėtų būti išlaikytas 5,5 proc. BVP finansavimo lygis.
Prezidentas nurodė, kad tokį finansavimą gynybai galima pasiekti perskirsčius šalies resursus, tačiau pažymėjo būtinybę vengti mokesčių didinimo.
Papildomi asignavimai, VGT sprendimu, reikalingi, norint iki 2030 m. Lietuvoje suformuoti kariuomenės diviziją. Po spalį vykusio VGT buvo konstatuota, jog su dabartiniu finansavimu divizija negalės pasiekti pilno operacinio pajėgumo iki sutarto termino.
VGT pritarė siūlymui formuoti nacionalinę kariuomenės diviziją dar 2023 m. gegužę.
