Seimo SRDK – už pensijų pertvarką, bet pasitraukimo „langą“ siūlo trumpinti iki metų

Pensijų pertvarkos projektus penktadienio posėdyje palaikė 8 parlamentarai, prieš buvo 4. Projektai į Seimo posėdžių salę svarstymui grįžti turėtų kitą savaitę.

Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) siūlymus, pasitraukimo iš antros pakopos „langas“ turėtų siekti beveik dvejus metus – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d.

Tačiau komitetas pritarė konservatoriaus Arvydo Anušausko siūlymui, kad pasitraukti galima būtų perpus trumpesniu terminu – iki 2026 m. gruodžio 31 d. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė teigė, kad toks pasitraukimo terminas yra kompromisas, o pensijų fondų siūlymas koreguoti tvarką, kokiu laikotarpiu galima administruoti iš fondų pasitraukti norinčių gyventojų paraiškas, reikėtų šį „langą“ vėl ilginti.

Vyriausybė siūlo, kad iki pensijos vieną kartą būtų galima atsiimti 25 proc. sukauptų lėšų, susimokėjus 3 proc. nuo išsiimamos sumos – tačiau atsiimti galima būtų ne daugiau negu įmokėta suma. 

Visas sukauptas lėšas, taip pat atskaičius 3 proc., atsiimti galėtų iki privalomo anuiteto sumos sukaupęs arba mažiau nei 5 metų iki pensinio amžiaus esantis žmogus.

A. Anušauskas siūlė šio 3 proc. atskaitymo netaikyti jokioms išmokoms – esą tai nepadėtų pasiekti tikslo kompensuoti potencialią pertvarkos žalą Pensijų anuitetų fondui ir kartu smarkiai sumažintų gyventojams išmokamą sumą, visgi komitetas šios iniciatyvos nepalaikė.

„Jeigu išimsime išvis iki pensijos išeinantiems bet kokį mokestį, tada negalime kalbėti apie pensijų sistemą. Jeigu deklaruojame, kad tai yra pensijinė sistema, tai iš anksto išsiėmę pinigus turi mokėti ir tam tikrą mokestį“, – siūlymą kritikavo ir ministrė I. Ruginienė.

Demokratas, komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis siūlė, kad gyventojams, kurie į antrąją pensijų pakopą bus įtraukti šiemet, būtų galima kaupimą stabdyti, nes pensijų įmokas jie jau pradėtų mokėti nuo liepos – komitetas balsavo už šį pakeitimą.

Vyriausybė taip pat siūlo, kad iš kaupimo pasitraukę gyventojai galėtų atsiimti savo lėšomis į antrąją pakopą sumokėtas įmokas ir investicinį prieaugį, o valstybės subsidija būtų perkeliama į pirmos pakopos pensiją.

Tačiau projektus svarstęs Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) siūlė arba gyventojų pajamų mokesčiu (GPM) apmokestinti per „langą“ iš kaupimo pasitraukiantiems dalyviams apskaičiuotą investicinę grąžą, uždirbtą ir iš valstybės subsidijos, ir iš gyventojų įmokų, arba visą šią sumą pervesti į asmens „Sodros“ sąskaitą. 

SRDK svarstant šį siūlymą, parlamentarams kilo klausimų, kodėl siekiama gyventojams neapmokestinant atiduoti visą investicinę grąžą, kuri iš dalies buvo uždirbta iš valstybės subsidijos, taip pat dėl galimybių atskirai apskaičiuoti grąžą nuo gyventojų įmokų ir valstybės indėlio – visgi galų gale BFK siūlymui nepritarta.

Atmestas siūlymas leisti iš kaupimo pasitraukti bet kada

Vyriausybė numatė tris sąlygas – ligą, dalyvumo netekimą ir paliatyvią pagalbą – kai žmogus galėtų be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas. 

Tačiau socialdemokratas Algirdas Sysas siūlė leisti iš kaupimo gyventojams leisti bet kada, keldamas klausimus, ar numačius konkrečias sąlygas, kada žmogus gali pasitraukti iš sistemos, nebūtų atidaryta „Pandoros skrynia“ ir sudarytos prielaidos korupcijai, nes atsirastų galimybė šį sąrašą įstatyme nuolat plėsti.

„Mano siūlymas išbraukti šitus tris siūlomus būdus ir leisti žmogui laisvai nutraukti pensijų kaupimą, kada jam reikia“, – komitete kalbėjo parlamentaras.

Visgi šį siūlymą komitetas atmetė.

Po diskusijų su pensijų fondais sutarta palikti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybės prisidėjimą prie kaupimo – per metus ši subsidija siekia virš 300 mln. eurų.

Vyriausybė siūlo atsisakyti dabar kas trejus metus galiojančio automatinio gyventojų įtraukimo į antrąją pakopą, jį keisti visiškai savanorišku kaupimo modeliu ir daugiau informuoti gyventojus apie kaupimo galimybes.