Parlamente svarstoma su „čekučiais“ susijusi patobulinta Baudžiamojo Kodekso (BK) pataisų versija, Seimo teisininkų nuomone, prieštarauja Konstitucijai. Be to, pasak jų, savo turiniu šis projektas yra kardinaliai priešingas pirminėje iniciatyvoje numatytiems tikslams.
Savo išvadoje Seimo Teisės departamentas akcentuoja, kad piktnaudžiavimas yra nusikaltimas valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, jo subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilyginamas asmuo, tai korupcinio pobūdžio nusikaltimas.
Cituodami 2019 metų Konstitucinio Teismo (KT) nutarimą, Seimo teisininkai pažymi, kad valstybė turi pareigą imtis visų įmanomų priemonių, kad būtų užkirstas kelias korupcijai ir piktnaudžiavimui valdžia valstybės tarnyboje. Korupcinio pobūdžio nusikaltimais yra padaroma, anot jų, ir didelė neturtinė žala.
Taigi, patobulintas BK pataisų variantas, anot Teisės departamento, prieštarauja Konstitucijos nuostatoms, kad „valdžios galias riboja Konstitucija ir valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, bei konstituciniam valstybės tarnybos skaidrumo principui“.
KT taip pat yra pažymėjęs, kad demokratinėje teisinėje valstybėje įstatymų leidėjas turi teisę ir kartu pareigą įstatymais uždrausti veikas, kuriomis daroma esminė žala asmenų, visuomenės ar valstybės interesams arba keliama grėsmė, kad tokia žala atsiras.
„Manytina, kad korupcinio pobūdžio veikomis, iš jų ir piktnaudžiavimo veika, yra daroma esminė žala asmenų, visuomenės ir valstybės interesams, o dekriminalizuojant piktnaudžiavimo veikas, sukėlusias didelę neturtinę žalą, nepaisoma iš Konstitucijos kylančios įstatymų leidėjo pareigos įstatymais uždrausti tokias veikas“, – savo išvadoje teigia Teisės departamentas.
Seimo Teisės departamentas, įvertinęs kitą savaitę, pirmadienį, planuotas priimti BK pataisas, kritikuoja ketinimus panaikinti neturtinės žalos požymį.
„Iš aiškinamojo rašto matyti, kad projektu buvo siekiama „aiškiai diferencijuoti piktnaudžiavimo atvejus pagal padarytos žalos dydį“, taip pat „maksimalią sankciją taikyti tik tais atvejais, kai piktnaudžiavimo veiksmai sukėlė didelę žalą“. Akivaizdu, kad projekto iniciatoriai nesiekė atsisakyti neturtinės žalos požymio, o siekė subalansuoti straipsnių sankcijas, atsižvelgiant į padarytos žalos (t. y. tiek turtinės, tiek neturtinės žalos) dydį“, – sako Seimo teisininkai.
Anot jų, nauja BK pakeitimų versija prieštarauja ir pradiniam jų tikslui – „skatinti viešąjį sektorių dirbti atsakingai ir skaidriai“.
Priėmus pasiūlytas pataisas, anot teisininkų, bus sukuriamos ir teisės taikymo problemos, iškraipoma BK Specialiosios dalies normų sistema. Tai, kad didelės neturtinės žalos požymis BK straipsniuose pagal savo pavojingumą bus traktuojamas skirtingai, jų nuomone, neatitinka teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principų.
„Teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas, o teisės normos turi derėti tarpusavyje“, – teigia teisininkai.
Šią Seimo Teisės departamento išvadą pirmadienį svarstys Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK).
Kaip jau skelbėme, kilus pasipiktinimui dėl socialdemokratų siūlymo skubos tvarka svarstyti į „čekiukų“ bylas įsivėlusiems politikams palankias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas, šis klausimas išbrauktas iš pirmadienį vyksiančio Seimo plenarinio posėdžio darbotvarkės.
Tiesa, Seimas dar gali apsispręsti priešingai ir grąžinti šias aistras keliančias pataisas į paskutinio pavasario sesijos posėdžio darbotvarkę.
Pirmadienį ryte klausimą dėl sprendimo skubos tvarka svarstyti BK pataisas nagrinės ir Seimo etikos sargai.
Jeigu Seimas pritartų parlamentarės socialdemokratės Jūratės Zailskienės inicijuotam, TTK patobulintam projektui, bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki 5 metų grėstų tokiu atveju, kai valstybės tarnautojas, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, padarė didelę turtinę žalą valstybei, Europos Sąjungai (ES), tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui.
Už padarytą labai didelę turtinę žalą siūloma bausti bauda arba laisvės atėmimu iki 7 metų.
Siūloma nustatyti, kad padaryta turtinė žala laikoma didele, kai jos dydis viršija 400 MGL (20 tūkst. eurų), bet neviršija 900 MGL (45 tūkst eurų). Labai didele turtine žala būtų laikoma virš 900 MGL padaryta žala.
Tačiau BK neliktų neturtinės žalos, padarytos piktnaudžiaujant, sąvokos. Šį siūlymą kritikuoja ne tik Seimo opozicija, bet ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), Generalinės prokuratūros atstovai.