Seimo teisininkai įvertino siūlymą atidėti partnerystės instituto įsigaliojimą: prieštarauja Konstitucijai

Parlamentarų grupės teikiamos Civilinio kodekso (CK) pataisos, siūlančios numatyti, kad partnerystės institutas neįsigalioja iki 2026 m. liepos 1 d., Seimo teisininkų vertinimu, neatitinka šių metų balandžio mėnesį priimto Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, nes taip nebūtų užtikrinta jokia santuokos nesudariusių porų teisinė apsauga.

„Įgyvendinus projektu teikiamą siūlymą Lietuvos teisės sistemoje neliktų teisės normų, skirtų santuokos nesudariusių asmenų porų (…) teisiniam pripažinimui ir apsaugai užtikrinti“, – sako Teisės departamentas.

Kaip pažymima išvadoje, priėmus pataisas, būtų grįžta į tokią pat teisinę padėtį, kokią KT savo nutarime įvertino kaip netoleruotiną, nes „neužtikrinamas tokias poras sudarančių asmenų orumas, pažeidžiama šių asmenų teisė į privataus ir šeimos gyvenimo apsaugą, neužtikrinama šeimos apsauga“. 

„Taigi projektu siūlant vėl (retroaktyviai) grįžti į tokią padėtį, kai teisiniu reguliavimu nebūtų užtikrinta jokia santuokos nesudariusių asmenų porų teisinė apsauga, nepaisoma KT 2025 m. balandžio 17 d. nutarime atskleistų įstatymų leidėjui iš Konstitucijos kylančių reikalavimų“, – sakoma Teisės departamento išvadoje.

Siekdamas tinkamai įgyvendinti KT nutarimą, įstatymų leidėjas, anot Seimo teisininkų, turėtų užtikrinti santuokos nesudariusių asmenų porų teisinį pripažinimą ir adekvačią, pakankamą apsaugą, apimančią ne tik turtinius, bet ir kitus nuo poros bendro gyvenimo neatsiejamus šeimos gyvenimo aspektus.

Anot Teisės departamento, parlamentas turėtų išplėsti CK nustatytą dalinį partnerystę įregistravusių porų turtinių santykių teisinį reguliavimą ir priimti partnerystės įregistravimo tvarką reglamentuojantį įstatymą, arba sureguliuoti santuokos nesudariusių porų teisinį pripažinimą ir apsaugą kitaip – svarbu, kad suteikiama apsauga būtų adekvati.

Seimo teisininkai taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pasiūlytas projektas pažeidžia konstitucinį reikalavimą, numatantį, kad įstatymams nebūtų suteikiama grįžtamoji galia.

„Pagal konstitucinį teisinės valstybės principą teisės aktų galia turi būti nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama (...) , nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis“, – pastebi Teisės departamentas. 

Kaip skelbta anksčiau, Seimui antradienį planuota pateikti siūlymą metams atidėti partnerystės instituto įsigaliojimą ir taip užkirsti kelią poroms registruoti savo partnerystę teismuose. Tačiau dėl galimo prieštaravimo Konstitucijai šis klausimas išbrauktas iš Seimo darbotvarkės ir perduotas svarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetui (TTK).

ELTA primena, kad grupė parlamentarų siūlo numatyti, jog partnerystės institutas neįsigalioja iki 2026 m. liepos 1 d. Tvirtinama, kad šis terminas reikalingas, siekiant Seimui galutinai nuspręsti dėl partnerystės reglamentavimo CK. 

Balandžio mėnesį KT konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė CK straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.

Šiuo metu CK  įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu. Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę. 

Teismas savo nutarime akcentavo, kad, atsižvelgiant į tai, poros dėl partnerystės įregistravimo gali kreiptis į teismus.

Vis dėlto, projektą teikiantys parlamentarai laikosi pozicijos, jog toks KT sprendimas kuria teisinį chaosą. Tvirtinama, jog Seimui nebuvo suteiktas reikiamas laikotarpis išspręsti partnerystės klausimą, todėl siūloma KT sprendimo įsigaliojimą atidėti iki 2026 m. liepos 1 d. Parlamentarai aiškina, kad partnerystės klausimą turi išspręsti Seimas, todėl per šį metų laikotarpį būtų galima priimti atitinkamą įstatymą.

Įstatymo projektą rengė ir inicijavo Nacionalinio susivienijimo narys Vytautas Sinica, „valstietė“ Ligita Girskienė ir konservatorius Kazys Starkevičius. Iniciatyvą yra pasirašę 57 Seimo nariai.