Seimui siūloma 2030-uosius paskelbti Vytauto Didžiojo metais

Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas kartu su kitais parlamentarais įregistravo tai siūlantį nutarimo projektą.

Dokumentas teikiamas, atsižvelgiant į „istorinės, kultūrinės, socialinės, atminties išsaugojimo svarbą“.

„2030 metų paskelbimas Vytauto Didžiojo metais primintų visuomenei apie gilias Lietuvos valstybingumo tradicijas, kad Lietuva jau prieš kelis šimtmečius buvo stipri ir įtakinga valstybė, o jos siekis išlaikyti suverenitetą yra neatsiejama tautos istorijos dalis“, – akcentuojama nutarimo projekte. 

Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis, apie 1350 m. gimęs Senuosiuose Trakuose, o miręs 1430 m., buvo vienas žymiausių politikų ir karvedžių ne tik Lietuvos istorijoje, tačiau ir Europoje – jo valdymo laikotarpiu Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė (LDK) pasiekė didžiausią teritorinę plėtrą nuo Baltijos iki Juodosios jūrų ir tapo viena galingiausių žemyno valstybių.

Iniciatyvos autoriai siūlo Vyriausybei iki  2026 m. sausio 1 d. parengti Vytauto Didžiojo metų programą ir 2026–2030 metų valstybės biudžetuose numatyti lėšų jai įgyvendinti.

Siūloma pagerbti poetą J. Marcinkevičių ir filologą J. Kazlauską 

Beje, kadenciją baigusiame Seime „valstiečių“ atstovai siūlė 2030-uosius paskelbti poeto Justino Marcinkevičiaus metais.

2030 m. kovo 10 d. sukaks 100 metų, kai Prienų rajone gimė poetas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas, akademikas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas J. Marcinkevičius.

Buvusių Seimo narių Roberto Šarknicko ir Stasio Tumėno inicijuotame nutarimo projekte pabrėžiamas išskirtinis J. Marcinkevičiaus vaidmuo Lietuvos nacionalinei kultūrai, gimtajai kalbai, humanistinių idėjų sklaidai, Lietuvos valstybingumo raidai.

Buvusi parlamentarė konservatorė Vilija Aleknaitė-Abramikienė siūlė 2030-uosius metus paskelbti ir kalbininko baltisto Jono Kazlausko metais. 

2030 m. rugpjūčio 1 d. sukanka 100 metų, kai gimė akademikas, filologas, Vilniaus universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto dekanas, profesorius J. Kazlauskas. Jis plačiai tyrinėjo baltų kalbų istoriją, paskelbė seriją lietuvių kalbai skirtų straipsnių. Daugumą savo tyrinėjimų jis apibendrino veikale „Lietuvių kalbos istorinė gramatika“. J. Kazlausko pastangomis 1965 m. įsteigtas baltų kalbotyros žurnalas „Baltistica“, profesoriaus iniciatyva Vilniuje surengtos tarptautinės baltistų konferencijos.

ELTA primena, kad atmintini metai nustatomi ir skelbiami vadovaujantis Seimo nutarimu „Dėl atmintinų metų skelbimo tvarkos“.

Iškilių asmenybių, nusipelniusių Lietuvos valstybingumui, mokslui, menui ir kultūrai, svarbios datos pradedamos minėti nuo 100-ųjų metinių – kas 25 metai, nuo 200-ųjų metinių – kas 50 metų.

Atmintini metai skelbiami ne vėliau kaip likus dvejiems metams iki atmintinų metų pradžios. Taip siekiama laiku numatyti valstybei reikšmingų minėjimų įgyvendinimui reikalingą biudžetą, parengti programas ir planuojamas priemones.