1 nuotr.Žinoma advokatė Liudvika Meškauskaitė stebisi nustatyta tvarka, kad tik mažosioms partijoms, norinčioms dalyvauti Europos Parlamento (EP) rinkimuose, būtina surinkti 10 tūkst. rinkėjų parašų. Anot jos, viskas daroma, kad valdžioje išliktų sisteminės partijos, nes, pavyzdžiui, ir valstybės dotacijos dalinamos partijoms pagal tai, kaip jos pasirodė paskutiniuose EP, Seimo bei savivaldos rinkimuose. Tad naujokėms konkuruoti praktiškai neįmanoma.
L.Meškauskaitė yra įrašyta į vienos mažos partijos - Lietuvos sąrašo - kandidatų į EP sąrašą. Tačiau tai partijai reikia surinkti 10 000 parašų vien tam, kad būtų leidžiama dalyvauti rinkimuose, o kai kurioms kitoms partijoms nereikia rinkti parašų.
Dabartinės kadencijos Seimo patvirtintas Rinkimų kodeksas numato, kad kandidatų į EP sąrašą parašais turi paremti ne mažiau kaip 10 000 rinkėjų.
„Šis reikalavimas netaikomas politinių partijų, kurios yra dalyvavusios paskutiniuose Europos Parlamento rinkimuose ir surinkusios daugiau rinkėjų balsų, negu šiame straipsnyje nustatytas reikiamas mažiausias sąrašą remiančių rinkėjų parašų skaičius, keliamiems sąrašams", - teigiama kodekse.
Advokatė Liudvika MEŠKAUSKAITĖ teigia: „Aišku, tai yra diskriminacija, nes didžiosios partijos daugiau balsų rinkimuose gali surinkti, mat gauna valstybės dotacijas, o kitos negauna (gauna tos, kurios sėkmingiausiai pasirodė per praėjusius Seimo, savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimus, - aut. past.). Naujoms partijoms kažką laimėti praktiškai nėra šansų.
Galvojate, kad aš noriu į politiką? Tikrai nenoriu. Tačiau dalyvauju, nes noriu padėti nykštukams, kurie šansų beveik neturi, didžiosios partijos viską užkariavusios (tiesa, jei laimėčiau, daryčiau viską, kad pateisinčiau rinkėjų lūkesčius). Nykštukai neturi jokių struktūrų, nes jokių pinigų negauna, o didžiosios partijos turi viską. Dabar baisūs dalykai vyksta - federalizacija, kad ES taptų kone viena valstybe, ir panašiai", - akcentavo L.Meškauskaitė.
Advokatė priminė, kad didžiosios partijos pačios ir kuria įstatymus, kurie lemia, kokioms partijoms bus skirti mokesčių mokėtojų pinigai, kam reikia rinkti parašus, kam ne.
„Todėl turime būti aktyvūs ir stengtis, kad valdžios struktūrose atsirastų naujų veidų. Reikia, kad atsirastų žmonės, kurie kovotų, jog mūsų Konstitucija netaptų tik popieriumi", - pabrėžė teisininkė.
Anot jos, kol mes balsuosime tik už partijų sąrašus, tikrų rinkimų nebus.
„Tikri rinkimai yra tik tada, kai žmogus gali pasirinkti konkretų žmogų: kad būtų galima rinkti ne 5 žmones iš vieno sąrašo, o patinkančias asmenybes iš skirtingų sąrašų. Nes gal tau vienoje partijoje patinka du, o kiti nelabai, bet yra patinkančių kituose sąrašuose.
Bet, ačiū Dievui, dar yra galimybė reitinguoti: jei politikas sąraše yra 10-as, tu gali reitinguoti ir jis pasidarys pirmas. Bet, deja, rinkimų sistema pas mus vis tiek yra tokia, kad naujoms jėgoms praktiškai neįmanoma ateiti", - konstatavo L.Meškauskaitė.
Galbūt išeitis būtų rinkimų klausimus reglamentuoti referendumu?
„Sunku referendumu ką nors pakeisti. Žmonės yra nusivylę. Štai gegužę vyks referendumas dėl dvigubos pilietybės (beje, aš esu prieš tai). Referendumu visi svarbūs klausimai turi būti sprendžiami. Tačiau juos labai sunku organizuoti, nes labai aukštai iškelta kartelė. Jei organizuotų pats Seimas, referendumui pateiktų klausimą taip, kad tai būtų naudinga didžiosioms partijoms.
Beje, dėl dvigubos pilietybės klausimas iškeltas taip: reikia pakeisti Konstitucijos 12 straipsnį; bet nėra suformuluota tiesiogiai, kaip ta dviguba pilietybė turi būti suteikta. Pasakyta tik, kad pilietybės klausimus nustatys Seimas. Kitaip tariant, žmonės per referendumą balsuos už katę maiše - jei sutiksim su dviguba pilietybe, Seimas galės nuspręsti, kokiomis sąlygomis ją suteikti. Paradoksas. Žmonės Seimu ir taip nepasitiki, o referendumu turėsime jam atiduoti teisę spręsti tokius dalykus", - reziumavo L.Meškauskaitė.
