Dalis problemų, nustatytų „Kursuok“ platformos audito metu, jau yra išspręstos

„Užbaigtas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos politinės vadovybės inicijuotas nacionalinės suaugusiųjų švietimo platformos „Kursuok“ auditas. Jo metu identifikuotos problemos dalyvių registracijos, mokymų kokybės ir kainodaros srityse. Panašias išvadas pateikė ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, atlikusi sistemos patikrinimą“, – rašoma pranešime. 

„Vienas pirmųjų darbų, kurių ėmėsi ši politinė vadovybė, buvo „Kursuok“ sistemos tobulinimas – dar metų pradžioje identifikavome sistemos problemas, laikinai sustabdėme jos vykdymą ir iškart inicijavome auditą problemoms nustatyti. Lygiagrečiai su auditu vyko ir sistemos tobulinimo darbai, siūlymus teikė darbo grupė, todėl didžioji dalis problemų jau išspręstos. „Kursuok“ finansavimą atnaujinti preliminariai planuojame paskutinį metų ketvirtį“, – cituojama ŠMSM vadovė Raminta Popovienė.

Sklandesnė mokymų dalyvių registracija

Tyrimo išvadose nustatyta, kad mokymų dalyviams registruojantis į „Kursuok“ platformoje siūlomus mokymus, aukštos sistemos apkrovos sukelia informacinių sistemų trikdžius.

Siekiant spręsti šią problemą, siūloma priėmimą į mokymus vykdyti ciklais: užtikrinti ilgesnį registracijos periodą, dalyvius atrinkti konkursinės eilės principu pagal prioritetus, numatyti tam tikrą laikotarpį sutarčių pasirašymui ir grupių sudarymui. 

ŠMSM teigimu, toks priėmimo proceso tvarka bus pradėta taikyti dar šiais metais. 

Mokymų kokybės užtikrinimas

Kaip praneša ministerija, dalyje mokymų programų, kurios skelbiamos kaip suteikiančios skaitmeninių įgūdžių, nustatytas tokių žymų pagrįstumo trūkumas. Pasak tyrimo išvadų, taip mokymų teikėjai gali klaidinti visuomenę ir dirbtinai išplėsti programų turinį.

„Atsižvelgus į šias išvadas, griežtinami reikalavimai visoms programoms – programoje nurodytai pagrindinei kompetencijai (…) įgyti turės būti skiriama bent 70 proc. visos programos trukmės. Programos, kurios pažymėtos kaip ugdančios skaitmenines kompetencijas, bus papildomai įvertintos, ar atitinka kriterijus dėl šios žymos priskyrimo“, – nurodo ŠMSM. 

Atnaujinus teisės aktus, reglamentuojančius „Kursuok“ sistemos veiklą, planuojami informaciniai susitikimai su mokymų teikėjais, kurių metu bus pristatyti įgyvendinami pokyčiai.

Griežtinamos kainodaros taisyklės

Atlikto tyrimo metu taip pat nustatyta, kad daliai „Kursuok“ platformoje siūlomų mokymų kainoms trūksta pagrįstumo – mokymų teikėjams netaikoma prievolė detalizuoti, kaip sudaroma mokymų kaina.

Ministerijos atliktos dalinės rinkos analizės metu taip pat nustatyta, kad „Kursuok“ platformoje siūlomų mokymų kainos dažniausiai mažesnės, palyginus su analogiškomis programomis, siūlomomis už platformos ribų. 

„Mokymų teikėjams numatoma įvesti draudimą tuos pačius mokymus kitose sistemose siūlyti pigiau nei „Kursuok“ platformoje“, – pažymi ministerija. 

„Taip pat priimtas sprendimas dėl platformos valdymo ir atsakomybių išskaidymo. Nuo 2026 m. „Kursuok“ informacinę sistemą administruos ministerijai pavaldi įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ vietoje Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO)“, – nurodo ŠMSM. 

Siūlymus, kaip stiprinti „Kursuok“ sistemą, teikė ministerijos suburta darbo grupė. Ją sudaro mokymo programų teikėjų atstovai: Lietuvos universitetų rektorių konferencijos, Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos, Profesinių mokyklų asociacijos, nevyriausybinių organizacijų ir privačių teikėjų atstovai, taip pat ministerijos, Europos socialinio fondo agentūros, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro ir kitų „Kursuok“ sistemos valdyme dalyvaujančių institucijų atstovai.

Primename, kad vasario pradžioje ŠMSM vadovė R. Popovienė inicijavo suaugusiųjų švietimo platformos „Kursuok“ auditą. Jo metu planuota įvertinti, kaip Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (KPMPC) užtikrina platformoje siūlomų mokymosi programų kokybę.

„Kursuok“ platforma siūlo įvairių krypčių mokymo programas. Prioritetinėmis laikomos programos, skirtos tobulinti suaugusiųjų skaitmenines, raštingumo, daugiakalbystės, matematines, gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos, asmenines, socialines, mokymosi mokytis, pilietiškumo, verslumo, kultūrinio sąmoningumo ir raiškos kompetencijas.