Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako matanti poreikį peržiūrėti politinių partijų susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos iki 2030 m. Pasak jos, daugiausia klausimų kelia sutartas mokytojų darbo užmokesčio kilimo matavimo rodiklis.
„Esminis susitarimas dėl švietimo yra atlygio didinimo tempas. Dabar visa patirtis rodo, kad vidutinis darbo užmokestis yra kintantis ir sunku prognozuoti. Galbūt, ne šito susitikimo metu, tačiau bandyčiau kelti klausimą, ar nereikia prognozuoti kitų dydžių, prie ko tą kilimą pririšti, nes buvo įvairių vertinimų“, – trečiadienį žurnalistams Seime teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
„Nesakau, kad ta didesnė peržiūra yra žūtbūt reikalinga, bet manau, kad apie tai verta padiskutuoti ir galbūt šiandieną su kolegomis apie tai pasitarsime“, – akcentavo ji.
Švietimo susitarime numatyta, kad iki 2024 metų pabaigos mokytojų atlyginimas sudarys 130 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio. Šiemet atlyginimas didėjo du kartus: 10 proc. nuo sausio ir 15,5 proc. nuo rugsėjo.
Visgi, ministrė sako, kad diskusijų gali kilti ir dėl rugsėjį startavusio įtraukiojo ugdymo. Be to, ministrė sako, jog susitarime norėtų matyti ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ parašą.
„Neišvengiamai ir didesnių peržiūrų nacionalinio susitarimo gali prireikti. Juoba, kad kalbant apie įtraukųjį ugdymą, nepaisant to, kad dar anos kadencijos metu buvo priimtos nuostatos, kad įtraukusis ugdymas turi tapti visuotiniu, tam nebuvo pasiruošta. Mes įgyvendinome priimtas nuostatas, kad būtų kažkoks tęstinumas. Dabar iš tų pačių iniciatorių, gal ne tų pačių lūpų, bet tos politinės bendruomenės, girdime, kad galbūt kažkas neveikia ar nebuvo pasiruošta. Visų bendras tikslas ir matymas, kad tie tikslai būtų įgyvendinami“, – dėstė ji.
2021 m. pasirašytame susitarime numatyta įdiegti ir įtraukiojo ugdymo priemones, išplėsti neformaliojo vaikų švietimo krepšelį. Sutarta, kad mokytojų vidutinis atlyginimas iki šių metų pabaigos sudarytų 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio.
Įsipareigojimai apima ikimokyklinio, bendrojo, profesinio, aukštojo, neformaliojo ugdymo sritis, pedagogų ir ugdymo įstaigų vadovų darbo sąlygų ir kompetencijų gerinimą. Juose kalbama apie ryžtą imtis kompleksinių veiksmų ir sudaryti sąlygas visiems vaikams lankyti darželius, sukurti bendrą ir visiems vaikams (kaimo, miesto, tautinių bendrijų bei mažumų) prieinamą bendrojo ugdymo kokybės standartą.
Šį susitarimą pasirašė Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė, Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė, Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis, Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas.
Visgi, praėjusių metų rugsėjį „valstiečiai“ pasitraukė iš šio susitarimo.
Nors tokių svarstymų turėjo ir tuo metu Andriaus Mazuronio vadovaujama Darbo partija, „darbiečiai“ nusprendė nesitraukti iš švietimo susitarimo.