S.Skvernelis nenori gąsdinti. Bet gąsdina

Tuo metu VGT sprendimais abejojančius politikus parlamento vadovas ragina susipažinti su įslaptinta informacija apie esamą saugumo situaciją. Tačiau „Vakaro žinioms" jis teigė, esą tai nereiškia, jog turi informacijos, kad šaliai yra padidėjusi grėsmė.

„Politikams, kurie neprieina prie tos visos slaptos informacijos, galbūt reikėtų gauti leidimus dirbti su slapta informacija ir būti tame pačiame žinojimo lauke. Galbūt reikia į Ukrainą nuvažiuoti, savomis akimis pamatyti", - „Eltai" teigė S.Skvernelis.

- Turite signalų, kad ta situacija yra daug pavojingesnė nei prieš mėnesį ar pusmetį? Gal priešai jau telkiami prie mūsų sienos? - „Vakaro žinios" pasiteiravo Sauliaus SKVERNELIO.

- Ne. Politikai, priiminėjantys sprendimus, susijusius su ilgalaike šalies gynyba, turi žinoti ne tik artimesnę, bet ir tolimesnę perspektyvą. Kaip ji gali keistis, jei nesiimsime būtinų žingsnių. Būtina turėti informaciją, kuri yra teikiama, galbūt su partneriais ja pasidalinti, nuvykti, pasikalbėti, kokios yra pamokos, kurių išmoko kariaujanti Ukraina ir ar mes norime to paties kelio. Tiesiog reikia kuo daugiau informacijos turėti, kad galėtume priimti sprendimus.

- Gal turite informacijos, kurios neturi paprasti žmonės, kad Lietuvai sustiprėjo pavojus?

- Nereikia gąsdintis žmonėms. Artimiausioje perspektyvoje tikrai grėsmių nėra. Tačiau reikia žiūrėti į ilgalaikę perspektyvą, kas bus po 4, 5 ar 6 metų. Ar mes meldžiame Dievo, kad taip nebūtų, ar mes pasiruošiame, kad nebūtų baisu ir tokių veiksmų, grėsmių nebūtų.

- Buvęs krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas netgi buvo kaltinamas savo sutuoktinei atskleidęs valstybės paslaptį, mat ją iš anksto informavo ją apie realų pilnos apimties Rusijos karą prieš Ukrainą. Jūs galbūt irgi iš anksto turite panašios informacijos?

- Ne, net aliuzijų panašių daryti nereikia. Tiesiog reikia išmokti Ukrainos pamokas ir matyti, kaip viskas keičiasi. Tas pats Ukrainos pavyzdys rodo: iš pradžių ji irgi svarstė, ar reikia turėti 4 proc. BVP gynybai, ar neturėti. O dabar visus 100 proc. valstybės biudžeto skiria krašto gynybai, neskaitant kitų lėšų (Ukrainos žiniasklaida skelbia, kad šiemet gynybai šalis skirs 60 proc. šalies biudžeto, - aut. past.).

- Iš kur, jūsų nuomone, reikės Lietuvai imti tuos iki 6 proc. BVP gynybai? Vieni ragina toliau skolintis, kiti - didinti mokesčius, prezidentas Gitanas Nausėda - leisti Lietuvos tarptautinės valiutos atsargas.

- Nėra vieno sprendimo. Kryptis jūs įvardinote teisingai, tačiau, mano nuomone, turi mažiausiai turi būti svarstomi mokestiniai pakeitimai.

Vyriausybės programoje yra numatyti progresiniai mokesčiai gaunantiems didžiausias pajamas, bet tai nesusiję su gynyba, tai susiję su teisingesniu apmokestinimu. Reikia ieškoti alternatyvų, nes ne procente, kiek BVP reikia skirti gynybai, yra esmė. Pateiktas kariuomenės poreikis, ir tiek.

Jei 2030 m. norime turėti visišką pajėgumą šalies gynybai, tai reikia nusipirkti atitinkamos ginkluotės, kas nėra taip paprasta, nes jos nėra sandėliuose. Reikia susitvarkyti su personalu, nes yra trūkumas karininkų, ir spręsti infrastruktūrinius dalykus. Toks yra paketas.

Pateiksiu pavyzdį. Jei futbolą žaidžia Vilniaus „Žalgiris" prieš Maskvos „Spartaką", mūsiškiai žaidžia 6 prie 11, bet sako, kad reikia laimėti... Sunku būtų laimėti. Tas pats ir su gynyba.

- 6 proc. BVP yra apie penktadalis šalies biudžeto. Neprieisime iki to, kad bus karpomas finansavimas švietimui, sveikatos apsaugai ar kitoms itin svarbioms bei jautrioms sritims?

- Tikrai ne. Niekada neprisiriškime prie procentų. Kariuomenės išsakytas poreikis pinigine išraiška priklausys nuo BVP dydžio, kuris galės būti ir didesnis, ir mažesnis.