Konservatoriams prašant atskleisti, dėl kokių priežasčių Valstybės saugumo departamentas (VSD) rekomendavo neišduoti leidimo „aušriečiui“ Dainorui Bradauskui dirbti su įslaptinta informacija, Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis teigia to nedarysiąs.
„Laiškas tas yra skirtas man ir Seimo nariui, tai, jeigu Seimo narys pageidauja, jis galėtų tą laišką paviešinti, ten nėra jokių slaptumo žymų. (...) Aš tai nematau (prasmės viešinti – ELTA), kadangi aš gaunu informaciją su konkrečiu tikslu“, – ketvirtadienį žurnalistams komentavo S. Skvernelis.
Seimo vadovas dar kartą patikino, kad D. Bradauskas leidimo dirbti su įslaptinta informacija negavo dėl prieš dešimtmetį vykusios „MG Baltic“ bylos ir netinkamai užpildytos anketos šiam leidimui gauti.
„Tai visgi yra susiję tiesiogiai dalykai, skirtingai nuo pono Basčio atvejo, su dešimties metų istorijomis ir tų istorinių faktų prisiminimu dabar, kai buvo pildoma ta anketa“, – sakė Seimo vadovas.
„Ten yra gal keli klausimai, kur buvo klausiamos detalės. Bent jau pagal atsakymą, (…) nebuvo visiškai tiksliai išsakyta. Tokios aplinkybės. Tikrai galiu patvirtinti – kažkokie ryšiai, kontaktai, net ir su to dešimtmečio istorijoje minimais asmenimis, ten yra pateikta“, – akcentavo S. Skvernelis.
Kaip jau buvo skelbta, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcija prašo S. Skvernelio atskleisti, dėl kokių aplinkybių VSD „aušriečiui“ D. Bradauskui nerekomendavo išduoti leidimo dirbti su slapta informacija.
Tuo atveju, jei ši informacija yra įslaptinta, prašoma ją pateikti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK).
Tiek D. Bradauskas, tiek Seimo pirmininkas sako, kad rekomenduota leidimo neišduoti dėl „aušriečio“ praeityje vykusių susitikimų su koncerno „MG Baltic“ viceprezidentu Raimundu Kurlianskiu.
Tačiau konservatoriai, teigia, jog VSD sprendimas yra grindžiamas keliais Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo straipsniais, pagal kuriuos vertinama, ar per pastaruosius trejus metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui. Tai, pasak konservatorių, verčia abejoti, ar VSD išvadoje reikšminga aplinkybė yra tik „MG Baltic“ byla.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę VSD pateikė Seimo vadovui išvadą, kurioje prieštarauja, kad D. Bradauskui būtų išduotas leidimas dirbti su įslaptinta informacija.
Atliepdamas tokią VSD išvadą, S. Skvernelis šią savaitę pasirašė potvarkį, kuriuo nesuteikia D. Bradauskui leidimo dirbti su slapta medžiaga. Antradienį parlamentaras buvo išbrauktas ir iš Seimo Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijos – jį pakeitė „aušrietis“ Martynas Gedvilas.
D. Bradauskas – ne pirmas „Nemuno aušros“ atstovas, sulaukęs neigiamo VSD vertinimo. Prieš kelias savaites verdikto sulaukė ir „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis – departamentas nustatė, kad tam tikros parlamentaro savybės bei poelgiai gali kelti grėsmę patikėtos slaptos informacijos saugumui. S. Skvernelis leidimo dirbti su įslaptinta informacija R. Žemaitaičiui neišdavė.
Kaip numato įstatymas, teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, remiantis VSD vertinimu, suteikia paslapčių subjekto vadovas – minėtais atvejais, Seimo pirmininkas.