Stambulo konvencija vėl valdžios planuose?

Premjeras Gintautas Paluckas pristatydamas suderintą naujosios Vyriausybės programą anksčiau teigė, kad jos tikslas yra grąžinti valstybę į darnaus ir tvaraus vystymosi vėžes. „Ši Vyriausybės programa yra didelės valstybės programa, o didelė valstybė turi didelę širdį, į kurią telpa visas rūpestis ir empatija, kuri reikalinga mūsų žmonėms", - sakė jis.

Programa tikrai didelė. Joje - beveik 800 punktų, tad lengva ir pasimesti. Tačiau galima rasti ir viešai mažai aptarinėjamų punktų. Pavyzdžiui, tokį: „Perkelsime ES direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje į mūsų teisę. Įgyvendinsime šiame ES teisės akte ir kituose europiniuose susitarimuose numatytas priemones šioje srityje." Skamba labai panašiai kaip Stambulo konvencija, kurios originalus pavadinimas yra Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo.

Būtent ši konvencija visuomenėje nuolat kelia didžiules diskusijas, mat joje lytis apibrėžiama net trijomis skirtingomis sąvokomis: „biologinė lytis", „socialinė lytis" ir „lyties tapatybė". Buvusi valdžia kelis kartus bandė „prastumti" konvenciją, bet visuomenė tam nepritarė. Buvo pasitelktas net Konstitucinis Teismas, bet nerandant pritarimo, valdžiai teko atsitraukti.

Išlindo socialinės lyties sąvoka

Svarbu paminėti, kad dabartinės vyriausybės programoje minima ne Stambulo konvencija, bet kita direktyva. Tačiau kyla klausimas, ar ši planuojama perkelti direktyva nėra slapta Stambulo konvencijos antrininkė?

Ši direktyva yra nauja, buvo priimta pernai. Kaip nurodo Europos Komisija, „pagal šį teisės aktą reikalaujama, kad visos ES šalys kriminalizuotų moterų lyties organų žalojimą, priverstines santuokas ir kibernetinį smurtą, pavyzdžiui, dalijimąsi intymiais vaizdais be asmens sutikimo. Naujajame teisės akte taip pat numatytos smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos priemonės bei nustatyti šių nusikaltimų aukų apsaugos standartai." Beje, šios direktyvos priėmimu kaip tik labai džiaugėsi įvairios Lietuvos organizacijos, kaip tik pasisakančios už Stambulo konvenciją.

Gal ir ne šiaip sau, mat direktyvoje yra ir štai toks straipsnis: „Valstybės narės užtikrina, kad už tyčinį smurto ar neapykantos kurstymą prieš asmenų grupę, apibrėžiamą nurodant socialinę lytį, arba tokios grupės narį, kuris vykdomas informacinių ir ryšių technologijų priemonėmis viešai platinant tokią kurstomąją medžiagą, būtų baudžiama kaip už nusikalstamą veiką." Taip pat nurodoma, kad „valstybės narės gali pasirinkti bausti tik už veiksmus, kurie arba, tikėtina, sutrikdys viešąją tvarką, arba yra grasinantys, užgaulūs ar įžeidžiantys."

Tokie Vyriausybės planai sukėlė įtarimų opozicijai. Su „valstiečiais" į Seimą išrinktas advokatas Ignas Vėgėlė sako, kad taip naujoji dauguma įsipareigoja įteisinti socialinės lyties sąvoką nacionalinėje teisėje. „Turite būti itin atsargūs socialiniuose tinkluose, nes netrukus aštresnės pašaipos iš tų aštuoniasdešimties lyčių bus baudžiamos.

Vyriausybės programa taip pat numato, kad bus siekiama įgyvendinti ne tik minėtą direktyvą, bet ir „kituose europiniuose susitarimuose numatytas priemones šioje srityje". Stambulo konvencija yra Europos Tarybos dokumentas, vadinasi ir jos priemones naujoji dauguma įsipareigoja įgyvendinti", - sako I.Vėgėlė.

Kas pasiūlė, neatsimena

„Vakaro žinios" pasiteiravo valdančiųjų, ką iš tiesų reiškia šis Vyriausybės programos punktas. „Nemuno Aušros" pirmininkas Remigijus Žemaitaitis tikino, kad tai - ne Stambulo konvencija. „Stambulo konvencija tikrai nebus perkelta. Dalis nuostatų dėl smurto artimoje aplinkoje jau yra perkeltos: Baudžiamasis kodeksas veikia, Smurto artimoje aplinkoje įstatymas veikia, arešto artimoje aplinkoje orderiai veikia. Dar kažką perkelti nėra prasmės. Stambulo konvencijos tikrai nebus. Ji yra visiškai nereikalinga. Gal pavieniai Seimo nariai ir norėtų, bet viskas, ko reikia, jau yra perkelta ir nereikia užsiiminėti jokiomis nesąmonėmis", - sakė R.Žemaitaitis. Paklaustas, kas pasiūlė į programą įtraukti naują ES direktyvą, jis neprisiminė.

Derybų metu priklausiusi „Nemuno Aušros" partijai, o vėliau perėjusi į demokratų „Vardan Lietuvos" frakciją, Seimo narė Agnė Širinskienė taip pat tikino, kad Vyriausybės programos punktas nereiškia, kad planuojama ratifikuoti Stambulo konvenciją. „Direktyvos perkėlimas nėra ratifikavimas, tai yra skirtingi procesai. Direktyvos perkeliamos tikslo atžvilgiu. Jeigu direktyva kalba apie nediskriminacijos užtikrinimą, bus peržiūrėti teisės aktai tuo klausimu. Direktyvos pažodžiui nėra perkeliamos. Tai yra bendra europinė norma", - sakė A.Širinskienė.

Paklausta, kieno iniciatyva šis punktas atsirado Vyriausybės programoje, Seimo narė neprisiminė. „Tikrai ne aš pasiūliau. Buvo kalbama apie tai, kad direktyva perkeliama tikslo atžvilgiu. O kaip bus perkelta, gali atsakyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija." Seimo narė pabrėžė, kad jos nuomonė dėl Stambulo konvencijos nesikeičia - ji pasisako prieš konvencijos ratifikavimą.

Išlindo D.Šakalienės ausys

Beje, socialdemokratų partijos rinkiminėje programoje ne kartą buvo pažadas ratifikuoti Stambulo konvenciją. Derybose dėl valdančiosios koalicijos dalyvavusi socialdemokratė Rasa Budbergytė „Vakaro žinioms" sakė, kad dabar Vyriausybės programoje esanti direktyva yra „kažkas panašaus į Stambulo konvenciją", tačiau iš karto pabrėžė, kad nėra labai kompetentinga komentuoti šiuo klausimu.

„Taip, tikrai panašu. Stambulo konvencijoje, kiek žinau, yra kai kurie aspektai šiek tiek platesni. Bet pagrindiniai klausimai, kurie yra aktualūs dėl smurto artimoje aplinkoje, yra direktyviniai dalykai. Juos privalome perkelti ir tai padarysime. Tai yra direktyviniai dalykai, kuriuos mes privalome padaryti. O Stambulo konvencijoje yra daugiau klausimų, kurie nesusiję su smurtu. Klausimai, dėl kurių visuomenė nesutaria, man atrodo, kad lieka užribyje, bet tikrai nesu ekspertė", - sakė R.Budbergytė, nurodžiusi, kad darbinėje grupėje Vyriausybės programos priemonių planui parengti ji nedalyvavo. Nuo socialdemokratų ten buvo pasiųsta dabartinė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė. Kuri, beje, jau daug metų ne tik pasisako už Stambulo konvenciją, bet ir aktyviai veikia, kad ji būtų ratifikuota Seime.

„Vakaro žinios" kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją su klausimais, kaip ir kokios nuostatos iš ES direktyvos bus perkeltos į nacionalinę Lietuvos teisę. „Perkeliant direktyvą skirtingos institucijos yra pasiskirstę kompetencijomis, kas atsakingas už kokio straipsnio perkėlimą. Išimtinai Teisingumo ministerija atsakinga už 8 straipsnio (kuriame ir kalbama apie socialinę lytį - aut. past.) perkėlimą, tad negaliu atsakyti, kaip bus perkelta", - nurodė ministerijos atstovas Ignas Algirdas Dobrovolskas.

Kreipėmės į Teisingumo ministeriją. Pastaroji atsakė, kad bus atsakinga už nuostatas, susijusias su baudžiamosios politikos formavimu: „Detalus būsimo teisėkūros proceso, jo konkretaus turinio komentavimas šiuo metu gali būti vertintinas, kaip per ankstyvas, kadangi direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę terminas yra 2027 m. birželio 14 d."