STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio LKT vadovui Mindaugui Kairiui

Anot STT, toks sprendimas priimtas įvertinus aplinkybių patikslinimo metu gautus bei kitus duomenis dėl galimai daryto spaudimo LKT vadovo kompetencijai priskirtuose procesuose bei siekiant visapusiškai ištirti ir teisiškai įvertinti reikšmingas faktines aplinkybes. 

Ikiteisminis tyrimas pradėtas vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 288 straipsniu, tai yra dėl neteisėto kišimosi į valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklą.

Įtarimai niekam nėra pareikšti.

Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas.

M. Kairiui suteiktas pranešėjo statusas

Praėjusią savaitę LKT vadovas M. Kairys Seimo Antikorupcijos komisijos posėdyje patvirtino, kad jam yra suteiktas pranešėjo statusas. 

Pranešėjo statusas suteikiamas tiems asmenims, kurie teisėsaugai pateikia informaciją apie pažeidimą įstaigoje, apie kurį žinojo dėl savo turimų ar turėtų pareigų joje. Tokiems asmenims užtikrinama apsauga nuo neigiamo poveikio, suteikiamas konfidencialumas. 

Į teisėsaugos institucijas dėl galimo neteisėto poveikio M. Kairiui anksčiau kreipėsi parlamentarė, buvusi vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Ji ragino atkreipti dėmesį ir į viešojoje erdvėje pasklidusią informaciją apie galimai teisingumo ministro Rimanto Mockaus LKT vadovui M. Kairiui darytą spaudimą.

„Ministras galimai galėjo daryti įtaką, siekdamas, kad Kalėjimų tarnybos vadovas priimtų atitinkamus sprendimus dėl konkrečių asmenų, priimant į pareigas. Tas nuskambėjo viešojoje erdvėje, tai jau yra korupcija. Dėl to kreipiausi į kitas teisėsaugos institucijas“, – anksčiau kalbėjo A. Bilotaitė.

Skyrus du papeikimus, ministerija inicijavo LKT vadovo atleidimą

Primename, kad teisingumo ministras R. Mockus siūlo atleisti iš pareigų LKT direktorių M. Kairį.

Nurodoma, kad tarnybinė nuobauda M. Kairiui, tai yra atleidimas iš pareigų, siūlomas, kadangi tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog LKT vadovas pažeidė Vidaus tarnybos statutą, Biudžetinių įstaigų įstatymą, Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymą, taip pat taisykles, susijusias su įstaigų kontrole, reorganizavimu.

Galutinį sprendimą dėl M. Kairio atleidimo iš pareigų priims Vyriausybė. Tiesa, LKT vadovui suteikus pranešėjo statusą, jis iš pareigų atleidžiamas negali būti.

Pats M. Kairys Eltai teigė nesutinkantis su jo atžvilgiu atliktų tarnybinių patikrinimų išvadomis. Jis planuoja teismui apskųsti anksčiau ministrų kabineto priimtus sprendimus jam skirti papeikimą ir griežtą papeikimą.

Vyriausybė anksčiau pritarė teisingumo ministro R. Mockaus siūlymui LKT direktoriui M. Kairiui skirti griežtą papeikimą. 

R. Mockus Vyriausybės posėdyje sakė, kad tarnybinio patikrinimo metu buvo nustatyta, jog M. Kairys padarė pažeidimus, susijusius su tarnybinių automobilių naudojimo taisyklėmis, tai yra naudojo tarnybinį automobilį kelionei iš namų į darbą ir atgal, nors taip elgtis pakeistos taisyklės esą neleido.

LKT vadovui, ministrų kabineto sprendimu, jau anksčiau buvo skirtas vienas papeikimas. Pareigūnui skirti tarnybinę nuobaudą pasiūlė teisingumo ministras R. Mockus, atsižvelgdamas į tarnybinio patikrinimo dėl LKT vadovo M. Kairio veiksmų išvadas.

Tarnybinį patikrinimą atlikusi komisija M. Kairio veiksmuose nustatė kelis pažeidimus. Komisija priėjo išvados, kad LKT vadovas, patvirtindamas Kauno kalėjimo inventorizacijos pirkimo paraišką, pavedęs darbus atlikti išoriniam tiekėjui, viršijo įgaliojimus, pažeidė įstatymo viršenybės principą, neužtikrino, kad LKT lėšos būtų naudojamos taupiai ir racionaliai. Dėl šių pažeidimų esą patirta daugiau nei 35 tūkst. eurų turtinė žala. 

M. Kairio veiklą tyrusi komisija taip pat nustatė, kad LKT direktorius neužtikrino viešojo pirkimo skaidrumo. 

Anot Teisingumo ministerijos, atliekant tarnybinį patikrinimą, komisija nustatė ir kitus asmenis, kurie galimai nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Nurodoma, kad LKT nebuvo identifikuotas ir suvaldytas interesų konfliktas, kuris galimai paveikė sprendimų priėmimą ir sukėlė abejonių viešųjų pirkimų skaidrumu. Akcentuojama, kad neatskleidus LKT kanclerės L. Valalytės ir politinio komiteto ryšio, nebuvo užkirstas kelias galimai šališkam sprendimų priėmimui viešojo pirkimo procedūrų metu. 

Ši informacija perduota Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.

LKT kanclerė L. Valalytė yra ir Kauno miesto savivaldybės tarybos narė, ji anksčiau nurodė priklausanti Kauno miesto mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujama politiniam komitetui „Vieningas Kaunas“.

M. Kairys į LKT paskirtas praėjusios Seimo kadencijos metu. 2023 metų kovą buvo paskirtas direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2024 metų gegužės tapo tarnybos direktoriumi.