1 nuotr.Su jau likviduoto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ atstovais Erika Švenčioniene ir Kazimieru Juraičiu į Baltarusiją prieš keletą metų vykęs jaunas panevėžietis neslėpia susižavėjimo kaimynine valstybe ir teigia, kad ten lietuviai buvo priimti kaip prezidentinė delegacija.
„Su mielu noru“, – atsakė Artūras Lukjančiukas, kai kaltinamoji Erika Švenčionienė jo klausė, ar jis važiuotų į Baltarusiją dar kartą.
33 metų panevėžietis šią savaitę buvo apklaustas Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, joje minėti E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami veikimu prieš Lietuvą.
„Kaimuose keliai idealūs, Erika mano nuomonės paveikti negalėjo. Minskas atrodė labiausiai europietiškas miestas, be kamščių, aš daug kur Europoje buvau. Mūsų Seimas ir prezidentas neatstovauja Lietuvai, jie kalba tik apie Ukrainą ir Briuselį. (..) Lietuvoje politinis klimatas yra labai atšiaurus, jaučiuosi gyvendamas lyg po geležiniu uždangalu“, – sakė jaunas vyras.
Jis teigė, kad apie 2022 metais organizuotą kelionę sužinojo iš viešosios erdvės ir nuvažiavo su delegacija į Baltarusiją, jis norėjęs pasisakyti už taiką, todėl su delegacija ir nuvyko. Panevėžietis stebėjosi, kodėl dabar E. Švenčionienė ir K. Juraitis yra teisiami, o jis pats atsidūrė specialiųjų tarnybų akiratyje.
Panevėžietį kaimyninėje šalyje sužavėjo net tik žemos kainos, bet ir, jo teigimu, auganti šalies populiacija, nepaisant, kad daug baltarusių yra išvažiavę iš savo šalies.
Teisėjas Mindaugas Povilanskas domėjosi, už kokias lėšas A. Lukjančiukas vyko į Baltarusiją, ar šios šalies atstovai padėjo jam susimokėti už kelionę, už pragyvenimą Baltarusijoje. Liudytojas tikino, kad į Baltarusiją vyko už savo lėšas.
„60 eurų“, – į teisėjo klausimą, kiek mokėjo už viešbutį Baltarusijoje, atsakė A. Lukjančiukas.
Kaip žinoma, Baltarusijos nacionalinė valiuta yra Baltarusijos rublis.
„Mano Tėvynė yra Lietuva, Panevėžys. Nors penkerius metus buvau Anglijoje, mane Tėvynė traukia atgal“, – visgi pripažino liudytojas.
ELTA primena, kad prokuroras Redas Savickas teisme yra skelbęs, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinami tuo, kad veikdami bendrininkų grupėje, padėjo Rusijos ir Baltarusijos organizacijoms veikti prieš Lietuvą.
Jis, skaitydamas kaltinamąjį aktą, ne kartą minėjo E. Švenčionienės ir K. Juraičio išvykas į Baltarusiją.
„E. Švenčionienė ir K. Juraitis (...) 2022 m. vyko į Baltarusiją, dalyvavo Baltarusijos ir Rusijos žiniasklaidos laidose, viešai palaikė autoritarinių valstybių politiką, (...) neigė Lietuvos Seimo legitimumą“, – dėstė R. Savickas.
Anot prokuroro, E. Švenčionienė, kaip asociacijos „Tarptautinis geros kaimynystės forumo“ atstovė, ir K. Juraitis dalyvavo įvairiuose Baltarusijos ir Rusijos institucijų organizuotose forumuose.
E. Švenčionienė ir K. Juraitis kaltinimų dėl veikimo prieš Lietuvą sulaukė ir dėl to, kad išreiškė paramą 2022 m. Baltarusijoje vykusiam referendumui, kuriame esą buvo pritarta prezidentui taikomo dviejų kadencijų limito panaikinimui bei posovietinio Baltarusijos branduolinio neutralumo statuso panaikinimui.
Anot prokuroro R. Savicko, E. Švenčionienė ir K. Juraitis teisiami ir dėl jų susitikimų su Baltarusijos režimo atstovais. Kaltinime minimas 2022 m. E. Švenčionienės ir K. Juraičio susitikimas su Baltarusijos nacionalinės asamblėjos atstovu, kuris nuo 2021 m. yra įtrauktas į asmenų, kuriems taikomi Europos Sąjungois ribojimai, sąrašą.
Kaip nurodė prokuroras, taip pat fiksuota, kad E. Švenčionienė ir K. Juraitis, būdami Baltarusijoje, lankėsi Astravo atominėje elektrinėje. Ši branduolinė jėgainė anksčiau buvo pripažinta nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.
