1 nuotr.Suomijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį nubalsavo už pasitraukimą iš sutarties, draudžiančios priešpėstines minas – iš jos ketina pasitraukti ir dar keturios regiono šalys, motyvuodamos kaimyninės Rusijos keliamomis grėsmėmis saugumui.
Sprendimui pritarta didele balsų dauguma: 157 balsavo už, o 18 – prieš.
Balandžio pradžioje Helsinkis paskelbė, kad pradės rengtis pasitraukimui iš Otavos konvencijos dėl sausumos minų, prie kurios šalis prisijungė 2012 m., motyvuodamas tuo, kad saugumo aplinka pasikeitė iš esmės, o kaimyninė Rusija kelia ilgalaikę grėsmę Europai.
Šiaurės šalis turi 1340 km ilgio sieną su Rusija.
Gynybos ministras Antti Hakkanenas pareiškime teigė, kad greitas pasitraukimo iš sutarties procesas „siunčia stiprų signalą, kad Suomija veikia sparčiai ir nuosekliai su gynyba susijusiose srityse“.
Šį pavasarį apie planus pasitraukti iš sutarties taip pat paskelbė Estija, Lietuva, Latvija ir Lenkija.
Konvenciją pasirašiusioms šalims draudžiama naudoti, kaupti, gaminti ir perduoti priešpėstines minas, taip pat iš jų reikalaujama sunaikinti likusias atsargas. Šios minos, užkastos arba paslėptos žemėje, dažnai suluošina aukas, jei jos nežūsta iš karto, o pagalbos organizacijos smerkia jų ilgalaikį poveikį civiliams gyventojams.
Suomijos prezidentas artimiausiu metu turėtų patvirtinti sprendimą, kuris įsigalios praėjus šešiems mėnesiams po oficialaus Suomijos pranešimo Jungtinėms Tautoms.
JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas pirmadienį paskelbtame pareiškime teigė, kad jam „didelį susirūpinimą kelia neseniai kelių valstybių narių paskelbti pranešimai ir veiksmai, kurių jos ėmėsi siekdamos pasitraukti iš Konvencijos dėl priešpėstinių minų uždraudimo“, ir paragino valstybes „nedelsiant sustabdyti bet kokius veiksmus dėl pasitraukimo“.
„Šie pranešimai kelia ypatingą nerimą, nes kyla pavojus, kad bus susilpninta civilių apsauga ir pakenkta du dešimtmečius gyvuojančiai normatyvinei sistemai, kuri išgelbėjo nesuskaičiuojamą daugybę gyvybių“, – pareiškė jis.
A. Guterresas pridūrė, kad jis planuoja pradėti pasaulinę kampaniją, kurios tikslas – „išsaugoti humanitarinio nusiginklavimo normas, paspartinti kovą su minomis, kaip žmogaus teisių ir darnaus vystymosi skatinimo priemonę, ir įgyvendinti pasaulio be minų viziją“.
