G.Nausėda skelbia pergalę prezidento rinkimuose

„Norėčiau išreikšti didelę, didelę padėką Lietuvos žmonėms. Jie man įteikė didelį pasitikėjimo mandatą ir šį pasitikėjimo kreditą, suprantu, kad turėsiu branginti“, – sekmadienį savo rinkiminiame štabe kalbėjo G. Nausėda.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus balsus 1723 iš 1895 apylinkių, už G. Nausėdą balsavo 76,36 proc. rinkėjų. Tai 10,68 proc. daugiau nei prieš penkerius metus – 2019 m. prezidento rinkimų antrajame ture šalies vadovas surinko 65,68 proc. balsų.

Kaip ir 2019 m., antroje vietoje liko konservatorių kandidatė I. Šimonytė, sulaukusi 22,10 proc. palaikymo. Praėjusių rinkimų antrajame ture už politikę balsavo 33,04 proc. piliečių.

Šiek tiek anksčiau sekmadienio vakarą pralaimėjimą pripažinusi I. Šimonytę pasveikino antrai kadencijai perrinktą G. Nausėdą.

Akcentavo užsienio politikos ir saugumo svarbą

G. Nausėda tvirtino planuojantis savo antrosios kadencijos prezidento pareigose metu ir toliau skirti dėmesį gerovės valstybės siekiui. Kartu, anot jo, itin svarbios tampa ir kitos dvi darbų sferos – užsienio politika ir saugumas.

„Lietuvos nepriklausomybė, Lietuvos laisvė yra kaip tas trapus indas, kurį mes privalome branginti, saugoti, neleisti jam įtrūkti ir dėl šitos priežasties tikrai reikės padaryti daug, kad kolektyvinė saugumo sistema, NATO, mūsų bendrystė su Europos Sąjungos valstybėmis veiktų ir bendrajam gėriui, ir Lietuvos naudai“, – dėstė G. Nausėda.

Jo teigimu, pagrindinėmis Lietuvos sąjungininkėmis lieka JAV, Vokietija, Lenkija, Baltijos valstybės.

G. Nausėda džiaugėsi, kad Lietuvos ir jos sąjungininkių požiūriai karo Ukrainoje, Rusijos agresijos klausimais sutampa.

„Galvoju, kad visus šituos darbus, kuriuos pavyko pradėti, reikia tęsti, gilinti ir manau, kad tiek asmeninių pažinčių, tiek politinių kontaktų prasme aš jau turiu reikiamą priemonių rinkinį, kad Lietuvos užsienio politika būtų efektyvi, kad Lietuva imtųsi lyderės vaidmens ir kad Lietuvos balsas tarptautinėje bendruomenėje būtų girdimas“, – komentavo antrai kadencijai perrinktas prezidentas G. Nausėda.

Džiaugiasi, kad žmonės turėjo pasirinkimą

Konservatorių kelta kandidatė Ingrida Šimonytė pripažįsta pralaimėjusi antrąjį prezidento rinkimų turą.

„Pirmiausia, norėčiau pasveikinti išrinktąjį Lietuvos Respublikos prezidentą. Nors ir neturime dar didelės dalies balsų, bet rezultato tai nepakeis“, – sekmadienio vakarą savo rinkiminiame štabe kalbėjo I. Šimonytė.

„Dar asmeniškai nepasveikinau, pasveikinau čia... Pasveikinsiu, žinoma, ir asmeniškai“, – pridūrė ji.

Pasak premjerės, rinkimuose koją, veikiausiai, pakišo vadovavimas Vyriausybei pastarąją kadenciją.

„Labai džiaugiuosi, kad žmonės antrajame ture, tie, kurie yra už pažangią Lietuvą, spartesnę Lietuvos pažangą, kurie yra už atviresnę Lietuvą – turėjo pasirinkimą už ką balsuoti ir pasirinko“, – kalbėjo I. Šimonytė.

„Pirmadienį grįšime visi į savo darbus, dirbsime toliau, o šiandien norėčiau visiems padėkoti, kad pasitikėjote, kad man atidavėte savo balsą. Matyt, kad po trijų su puse metų kadencija nepridėjo lengvumo kandidatuojant. Tačiau, prisimenant, kad buvo besistengiančių, kad I. Šimonytė nepatektų į antrą turą ir netgi tam kūrusių specialių strategijų ir buvo daug diskusijų apie tai, kad apskirtai į antrą turą man būtų sunku patekti, tai džiaugiuosi tuo, kad ir pavyko patekti, ir pavyko užtikrinti alternatyvą daliai Lietuvos rinkėjų“, – akcentavo ji.

Sekmadienio vakarą kalbėdama apie jai nepalankų rezultatą, pati I. Šimonytė kalbėjo neprisimenanti premjero, kuris būtų patekęs į antrąjį prezidento rinkimų turą.

„Bandžiau prisiminti kokį nors premjerą, kuris, dalyvaudamas rinkimuose, buvo į antrą turą patekęs –neprisiminiau. Bandžiau prisiminti kokį nors konservatorių ir irgi neprisiminiau. Kaip ten besusiklostytų tie galutiniai skaičiai, vis tiek tai yra didelis pasitikėjimas. Žmonės, kurie manimi tiki, man yra didžiausia motyvacija judėti pirmyn“, – pridūrė premjerė.

ELTA primena, kad sekmadienį vykusio balsavimo metu gyventojai savo pilietinę valią reiškė gerokai pasyviau nei pirmajame rinkimų ture. Prieš dvi savaites prie balsadėžių atėjo 59,37 proc. gyventojų, o šį sekmadienį -  49,61 proc.

Prieš penkerius metus bendras aktyvumas pirmajame rinkimų ture siekė 56,46 proc., o pakartotiniame balsavime – 53,43 proc.