Ukrainos vėliavos dingo tik trumpam

Gyventojai, stebėdami neeilinę Seimo sesiją, kurioje buvo pristatyta dabar jau patvirtintos premjerės Ingos Ruginienės kandidatūra, pamatė, jog posėdžių salėje neliko Ukrainos vėliavos. Ji ilgą laiką kabėjo šalia Lietuvos vėliavos ant Seimo tribūnos.

Vieni spėliojo, kad tai galėjo būti nulemta JAV politikos, o kiti abejojo, ar nuotrauka be Ukrainos vėliavos iš viso yra tikra.

„Nukabino, ir gerai. Reikia savo šalies vėliavą gerbti ir mylėti, savo šalies himną, Konstituciją, o ne kitų", - rašė vienas internautas.

Kitas nesuprato, kodėl iš viso Ukrainos vėliava atsirado Seime: „Kodėl čia turėtų būti Ukrainos vėliava? Juk tai yra Lietuvos Respublikos Seimas, o ne Ukrainos Rada."

„Seimo pastatas ir jame esanti plenarinių posėdžių salė remontuojama, lubos išardytos ir pan. Kol kas anksti džiaugtis - matysime realią situaciją rugsėjį", - rašė Seimo narys Ignas Vėgėlė. Ir neklydo. Tik rugsėjo laukti neprireikė.

Neeilinės Seimo sesijos metu iš tiesų parlamentarai susirinko dar ne į visai atnaujintą salę, mat vasarą čia vyko remonto darbai.

Kad vėliava grįš „Vakaro žinioms" patvirtino ir Seimo kanceliarija: „Salė buvo parengta neeilinei sesijai, tačiau po jos remonto darbai bus tęsiami. Pasibaigus darbams, planuojama grąžinti Lietuvos ir Ukrainos vėliavas į salę."

Ir tikrai, po kelių dienų, jau vykstant premjerės tvirtinimo procedūrai, Ukrainos vėliava buvo grąžinta. Tai neprasprūdo pro akis ne tik internautams.

Seimo narys Matas Maldeikis džiaugėsi: „Jau kelias dienas alternatyviniai savo kanaluose džiaugiasi, kad „pagaliau Seime nukabinta Ukrainos vėliava". Neilgai. Ukrainos vėliava grįžo ir bus ten kaip mūsų paramos jiems simbolis.

Ukrainos vėliava, beje, tampa ne tik Ukrainos kovos, bet ir laisvės simbolis, nervuojanti tuos, kuriems žodis laisvė, asmeninė atsakomybė ir Vakarų saugumas yra dirgiklis.

Tegu nervuojasi, toliau ją matydami", - savo socialiniame tinkle rašė politikas.

Jo įrašas sulaukė daug komentarų. Viena internautė svarstė, ar vėliava tikrai yra realus Ukrainos palaikymas: „Vėliavos atrodo kaip skudurai, sumesti ant tvoros. Kažkaip laisvės simbolis Lietuvoje man labiau būtų mūsų Trispalvė, ypač žinant, kaip sunku buvo pakeisti ta raudoną audinio gabalą su kūju ir pjautuvu. Ukrainos vėliava turėtų būti laisvės simboliu jų šalyje. Palaikyti Ukrainą kur kas svarbiau realiais darbais, o ne kabinant jų vėliavas ant kiekvieno kampo. Nelabai suprantu: jei Seime nebus Ukrainos vėliavos, tai reikš, kad mes jų nepalaikom?"

Kitas komentatorius stebėjosi, nejau Seime negalioja Valstybinės Lietuvos vėliavos įstatymas? Jame nurodyta, kad „užsienio valstybių, Europos Sąjungos ir tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavos gali būti nuolat iškeliamos tik prie, virš ar ant užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų bei jų vadovų rezidencijų pastatų, ES institucijų, tarptautinių viešųjų organizacijų atstovybių bei jų vadovų rezidencijų pastatų, kitų Lietuvos Respublikoje teisėtai įsteigtų užsienio valstybių valstybinių įstaigų, Europos Sąjungos ir tarptautinių institucijų pastatų, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nenumato kitaip."

O taip pat nurodoma, kad „užsienio valstybių, ES ir tarptautinių viešųjų organizacijų vėliavos prie, virš ar ant Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų gali būti iškeliamos tik tuo metu, kai jose lankosi Lietuvos Respublikos oficialūs svečiai ir specialiųjų misijų atstovai, taip pat atmintinų dienų ar oficialių tarptautinių renginių šiose institucijose ir įstaigose proga, kitais Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais pagal diplomatinio protokolo reikalavimus."

Gyventojai atkreipė dėmesį ir į kitą panašų atvejį. Ilgą laiką Ukrainos vėliava kabėjo ir virš pagrindinio įėjimo į Trakų pilį. Tiesa, šią vasarą vėliava laikinai dingo, o jos vietoje buvo pakabintas Vytis. Tačiau iš tiesų vėliava buvo tik perkabinta. Dabar ji kabo ant vieno iš pilies balkonų vidiniame kieme.

„Vakaro žinios" kreipėsi į pilies administraciją su klausimais, kieno iniciatyva Ukrainos vėliava buvo pakabinta, o vėliau perkabinta. Tačiau kol kas atsakymų nesulaukėme.

Beje, prasidėjus karui, Ukrainos vėliavos Lietuvoje imtos naudoti ne tik ant pastatų, bet ir socialiniuose tinkluose. Viena pirmųjų mėlynai-geltona spalva sužibėjo Seimo socialinio tinklo „Facebook" anketa.

Tuo pavyzdžiu pasekė ir daugybė kitų institucijų, kurios Ukrainos vėliavos spalvas ant savo logotipų naudojo tol, kol 2023 m. Heraldikos komisija išleido savo vertinimą. Ji paragino valstybės institucijas nenaudoti Ukrainos simbolikos socialinio tinklo paskyrose ir priminė, kad istoriškai dviejų šalių simboliai jungiami esant bendrai valstybei arba okupacijos atvejais.