1 nuotr.Neįvykus antrojo 700 megavatų (MW) vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursui, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad pakartotinai paskelbtas aukcionas galėtų įvykti ir su vienu dalyviu. Tokia galimybė, pasak ministro, aptarta ir su Europos Komisija (EK).
„Kalbant su EK buvo diskutuota, kad esant dviem nesėkmingiems konkursams EK požiūris galėtų būti lankstesnis. Neatmetu ir tokio scenarijaus“, – šią savaitę Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos posėdyje sakė Ž. Vaičiūnas.
Tiesa, pasak ministro, kad tai galėtų tapti realybe, reikėtų koreguoti valstybės pagalbos schemą – esamose sąlygose įtvirtintą contract for difference (angl. Cfd) mechanizmą, kai, elektros kainai rinkoje esant mažesnei, valstybė skirtumą padengia investuotojui, didesnei – skirtumą grąžina vystytojas.
„Tikslas yra, kad (…) tai turėtų būti aprašyta valstybės pagalbos derinimo dokumente“, – teigė jis.
Ž. Vaičiūnas pakartojo, kad pernai skelbtas pirmasis konkursas neatitiko valstybės pagalbos taisyklių, todėl buvo būtina keisti sąlygas ir įtvirtinti mažiausiai dviejų dalyvių kriterijų.
„Toks scenarijus (konkursas tik su vienu dalyviu – ELTA) yra galimas. To nebuvo galima daryti su šiuo konkursu dėl valstybės pagalbos, kuri buvo suderinta 2023 m. spalio 4 d. Būtent ji labai aiškiai numatė dviejų dalyvių sąlygą“, – kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Kaip pranešta anksčiau spalį, vienintelis dalyvis antrojo jūros vėjo parko konkurse buvo valstybinė energetikos grupė „Ignitis grupė“.
Dar 2023-ųjų spalį EK patvirtino 193 mln. eurų vertės schemą jūros vėjo elektrinių parkams remti, tuomet patvirtinta, kad ši pagalba bus teikiama 15 metų kaip kintamoji priemoka, skaičiuojama lyginant rangovo pasiūlyme nustatytą referencinę kainą ir elektros kainą rinkoje.
Ž. Vaičiūnas anksčiau sakė, kad Vyriausybė neatsisako jūrinio vėjo energetikos projektų ir toliau bus ieškoma būdų tęsti antrojo parko vystymą – iš naujo tartis su EK dėl paramos arba ieškoti galimybės su Vyriausybe suderinti individualią valstybės pagalbą projektui.
Anksčiau planuota, kad antrasis vėjo parkas Baltijos jūroje, geriausiu scenarijumi, pradės veikti 2033 m. – dabar, ministro teigimu, projektas galėtų šiek tiek nusikelti.
