1 nuotr.Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen kritikuoja „aušriečio“ Remigijaus Žemaitaičio projektą dėl LRT audito ir tikina, kad jos vadovaujama frakcija apskritai yra priėmusi sprendimą nedalyvauti balsavimuose dėl R. Žemaitaičio teikiamų projektų.
„Frakcijoje esame nutarę, kad balsavimuose dėl R. Žemaitaičio teikiamų projektų nedalyvausime, nes manome, kad šis asmuo yra pripažintas sulaužęs Konstituciją, sulaužęs priesaiką. Jo pasiūlymai neturėtų būti svarstomi, jis į tribūną neturėtų eiti“, – Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Opozicinių konservatorių narys Jurgis Razma sako, jog TS-LKD frakcija tokių nusistatymų neturi.
„Žiūrime į turinį, ne į teikėją“, – žurnalistams sakė jis.
Teigia, kad iniciatyva dėl LRT audito yra politizuota
Abu parlamentarai R. Žemaitaičio iniciatyvą dėl LRT audito vadino politizuota.
„Šiuo atveju nurodinėjama Valstybės kontrolei, kokių auditų imtis, nors Valstybės kontrolė Audito komitete yra aiškiai pasisakę, kad jie nemato poreikio tai daryti. Politinis spaudimas, kalbant apie žiniasklaidą, nėra priimtinas“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
J. Razma antrino jai teigdamas, jog konservatorių gretose yra daugiau nepritariančių tokiam projektui, nors pats finansinis auditas iš esmės nėra kažkas ypatingo. Jis baiminosi, kad po tuo slypi noras daryti įtaką LRT vadovybės pakeitimui.
Parlamentaras akcentavo, kad retas atvejis, kada Seimo nutarimu Valstybės kontrolei pavedama atlikti auditą.
„Kai greta vyksta pačios Tarybos iniciatyva turiniui ir nešališkumo auditas, susidaro įspūdis, kad yra daromas didelis spaudimas nacionaliniam transliuotojui. Ir iš tikrųjų, tie dalykai balansuoja ant nacionalinio transliuotojo nešališkumo nuo politinių įtakų pažeidimų ribos. Dėl to žiūrime atsargiai“, – kalbėjo J. Razma.
ELTA primena, kad ketvirtadienį Seimo salėje bus pateiktas siūlymas inicijuoti LRT veiklos auditą. Šį siūlymą posėdžio metu parlamentarams ketina pristatyti R. Žemaitaitis.
Jeigu šiai R. Žemaitaičio iniciatyvai būtų pritarta, auditą, vertinant 2021–2024 m. LRT vykdytą veiklą „ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu“, Valstybės kontrolė turėtų atlikti iki rugsėjo 1 dienos.
Sausį nutarimo projektą dėl visuomeninio transliuotojo audito parašais parėmė pusė Seimo – 71 parlamentaras iš valdančiųjų frakcijų, Mišrios Seimo narių grupės bei opozicinės Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos.
ELTA primena, kad atlikti LRT auditą yra vienas iš „Nemuno aušros“ rinkiminių siekių. Anksčiau R. Žemaitaitis tikino, kad Seimo Audito komitetas „kosminiu greičiu“ aiškinsis LRT finansavimo klausimą. Visgi gruodį šio patikrinimo imtis buvo pasiūlyta Valstybės kontrolei.
Savo ruožtu LRT išplatintoje pozicijoje nurodė, jog visuomeninis transliuotojas teigiamai vertina visas audito iniciatyvas, tad jeigu Seimas paves Valstybės kontrolei atlikti patikrinimą, tai bus laikoma kaip galimybė gerinti ir efektyvinti veiklą.
Šių metų LRT biudžetas 79,6 mln. eurų, įstaigoje dirba kone 700 darbuotojų.
