1 nuotr.Finansų ministerijai Seimui rudenį ruošiantis teikti draudimo apmokestinimo projektą, skirtą didesniam gynybos lėšų surinkimui, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžia, kad į diskusijas dėl naujojo mokesčio valdančiojoje koalicijoje jos vadovaujama partija įtraukta nebuvo, todėl frakcija siūlymo nepalaikys.
Projekte numatomas 10 proc. apmokestinimas visoms draudimo įmokoms, išskyrus gyvybės draudimą. Tai reiškia, kad pokyčiai galėtų branginti būsto, kasko automobilių ir papildomąjį sveikatos draudimą. Įnašas būtų mokamas nuo 2025 m. liepos mėnesio, o surinktos lėšos skiriamos krašto gynybai finansuoti.
„Ši iniciatyva nebuvo vasaros pabaigoje aptarta koalicijoje, tai yra Finansų ministerijos iniciatyva. Ir mane šiek tiek nustebino, nes pavasario sesijos pabaigoje, kai koalicijoje tarėmės, kokios priemonės galėtų pasitarnauti gynybos fondui, mes, liberalai, pasakėme, kad draudimo sutarčių apmokestinimui nepritariame“, – „Žinių radijui“ trečiadienį sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Politikės teigimu, dėl klimato kaitos keliamų iššūkių valstybei reikėtų populiarinti draudimą tarp gyventojų, o ne didinti jo kainą.
„Dabartiniu laikotarpiu ypač svarbu, kad žmonės aktyviau draustų savo turtą, tą matome dėl vis pasikartojančių ekstremalių oro sąlygų. (...) Negeras laikas ir pasiūlymas, kuriam pritarimo iš mūsų (liberalų frakcijos – ELTA) nebus“, – tikino Seimo pirmininkė.
Kritiką draudimo mokesčiui išsakė ir Lietuvos verslo konfederacija (LVK), tikindama, kad pokyčiai neigiamai paveiktų verslo konkurencinę aplinką, ypač transporto, statybų ir žemės ūkio sektoriuose.
Anot Lietuvos draudimo brokerių įmonių asociacijos (LDBĮA) prezidento Šarūno Frolenko, įvedus siūlomą mokestį brangesnio draudimo nebenorės įsigyti nei verslas, nei savo turtu besirūpinantys gyventojai.
Tam pritaria ir Vartotojų aljanso viceprezidentas Rytis Jokubauskas, akcentuodamas, jog draudimo mokestis didintų naštą pažeidžiamiems visuomenės sluoksniams.
Pasak finansų ministrės Gintarės Skaistės, projektas yra atviras tiems pasiūlymams, kurie didintų palaikymą jam rudens Seimo sesijoje. Visgi, anot politikės, pokalbiai neturėtų pakenkti pagrindiniam įstatymo tikslui – išlaikyti tvarų, 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) siekiantį krašto gynybos finansavimą kasmet.
Kaip jau anksčiau yra minėję draudikai, vartotojų bei verslo atstovai, būtinybė užtikrinti pakankamą lėšų gynybai surinkimą nėra kvestionuojama, tačiau abejojama, kad siūlomas mokesčio dizainas padės didinti valstybės biudžetą.
Finansų ministerijos siūlomą Saugumo įnašą mokėtų Lietuvoje veikiančios draudimo įmonės, kitų Europos ekonominės erdvės valstybių draudimo įmonės ir trečiųjų valstybių draudimo įmonių filialai, teikiantys paslaugą šalyje.
Kaip rašo Finansų ministerija, šiuo metu Lietuvoje nėra nustatyta piniginių prievolių, mokamų nuo draudimo įmokų.
Pasak ministerijos, panašus mokestis draudimo sutartims taikomas 18 Europos Sąjungos (ES) valstybių, tarp jų – Vokietijoje, Nyderlanduose, Ispanijoje, Prancūzijoje.
Kaip skelbiama, šio mokesčio dydis skirtingose valstybėse narėse svyruoja nuo 1 proc. iki 24 proc.
Seimo pavasario sesijoje svarstant papildomų gynybos lėšų šaltinius, tarp jų buvo ir mokesčio daliai draudimo sutarčių įvedimas. Visgi, šis siūlymas buvo išimtas iš galutinio Valstybės gynybos fondo ir jo lėšų šaltinių projekto.
Finansų ministerijos skaičiavimais, Saugumo įnašas jau 2025 m. generuotų 50 mln. eurų, o nuo 2026 m. – 100 mln. eurų.
