Teisingumo ministerijos vertinimu, Seime registruoti Civilinio kodekso pakeitimai dėl partnerystės įteisinimo tos pačios lyties porų santykius prilygina santuokinėms šeimoms, sako viceministrė Kristina Zamarytė-Sakavičienė. Todėl, pasak jos, Teisingumo ministerija nepalaiko šios įstatyminės iniciatyvos.
„Teisingumo ministerijos vertinimu, naujasis partnerystės projektas pernelyg artimas santuokai, faktiškai artėja prie vienos lyties porų sulyginimo su santuokinėmis vyro ir moters šeimomis. Todėl tokiam projektui mes nepritariame ir nepritarsime“, – ketvirtadienį LRT radijui sakė K. Zamarytė-Sakavičienė.
Pasak jos, parlamentarų registruotos Civilinio kodekso pataisos peržengia ir Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo išaiškinimą dėl partnerystės instituto.
Savo ruožtu Teisingumo ministerija, pasak jos, yra linkusi ieškoti sprendimų, kaip įgyvendinti KT išvadą, taip pat įvertinant ir visuomenės nuotaikas dėl partnerystės įteisinimo.
„Vyriausybės programoje partnerystės nėra, o koalicinės sutarties priede numatyta laisvė koalicijos partneriams spręsti dėl vertybinių klausimų. Mes taip pat gerai žinome, kad didžioji dalis visuomenės pagal apklausas nepritaria vienos lyties porų prilyginimui santuokinei šeimai, bet pritartų praktinių problemų sprendimui per atitinkamus teisės aktus“, – dėstė ji.
„Būtent Teisingumo ministerija yra linkusi ieškoti analogiškų būdų įgyvendinti Konstitucinio Teismo (...) nutarimą“, – patikino viceministrė.
Šią savaitę grupės socialdemokratų kartu su keliais liberalais ir konservatoriais registruotos pataisos, kaip nurodoma jų aiškinamajame rašte, buvo parengtos Teisingumo ministerijos. K. Zamarytė-Sakavičienė aiškina, kad ministerija nežino, kaip Civilinio kodekso pakeitimai pateko į Seimo narių rankas, mat projektas nebuvo oficialiai patvirtintas.
„Konkrečiai kalbame apie šitą partnerystės įstatymo projektą, kuris buvo parengtas, tikėtina, ankstesnės Teisingumo ministerijos politinės komandos iniciatyva. Tačiau panašu, kad ir buvusiai ministerijos vadovybei šis projektas pasirodė pernelyg liberalus, nes ji irgi jo neaprobavo ir jis neiškeliavo į Vyriausybę“, – aiškino viceministrė.
„Mums nežinoma, kokiu būdu jis (įstatymo projektas – ELTA) pateko konkretiems Seimo nariams (...), bet atsižvelgiant į tai, kad jie nebuvo aprobuoti nei vienos vadovybės ir oficialiai pateikti ar išviešinti, jų ir negalima laikyti Teisingumo ministerijos projektais“, – apibendrino K. Zamarytė-Sakavičienė.
Kaip skelbta anksčiau, siekiant įgyvendinti KT sprendimą, Seimo Žmogaus teisių komiteto (ŽTK) pirmininkas Laurynas Šedvydis kartu su socialdemokratų frakcijos kolegomis, taip pat liberalų ir konservatorių atstovais įregistravo partnerystę reglamentuojančias įstatymų pataisas.
Civilinio kodekso (CK), Civilinio kodekso proceso (CPK) ir kitais dokumentų pakeitimais siūloma numatyti, kas ir kaip gali sudaryti partnerystę ir kokios būtų jos teisinės pasekmės.
Siūloma nustatyti, kad partnerystė yra dviejų asmenų – partnerių – susitarimas dėl bendro gyvenimo kuriant šeimos santykius.
Jei Seimas pritartų, partnerystę galėtų sudaryti pilnamečiai gyventojai, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis. Partneriams, kaip ir sutuoktiniams, galiotų draudimas pažeisti monogamijos principą.
Balandžio mėnesį KT konstatavo – tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė, prieštarauja pagrindiniam valstybės įstatymui. KT taip pat prieštaraujančiu Konstitucijai paskelbė CK straipsnį, pagal kurį partnerystę galima sudaryti tik tarp vyro ir moters.
Šiuo metu CK įtvirtintas bendro gyvenimo nesudarius santuokos – partnerystės – institutas, tačiau kartu numatyta, kad partnerystė turėtų būti reglamentuota atskiru įstatymu.
Pastarasis Lietuvoje nėra priimtas daugiau nei 20 metų. Tokią situaciją KT įvertino kaip netoleruotiną ir diskriminacinę.