Viceministrė Ščerbaitė: migracijos politika Lietuvoje bus griežtinama

Ji žada, kad bus teikiamas įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties. Bus siekiama, kad užsieniečių studijos Lietuvoje nebūtų naudojamos kaip priedanga įsidarbinimui.

„Migracija – tai ne tik humanitariniais pagrindais atvykę žmonės – tai nacionalinis saugumas, mūsų gyventojų saugumas. Ministerija laikosi pozicijos, kad migracijos politika turi būti griežtinama. Mes susiduriame su problemomis, su studentais, kurie atvyksta. Bus taisomi teisės aktai, kad 1 ir 2 kurso studentai negalės dirbti 40 valandų per savaitę – galės dirbti 20 valandų per savaitę“, – ketvirtadienį po įvairių institucijų atstovų pasitarimo Prezidentūroje sakė už migracijos politiką atsakinga vidaus reikalų viceministrė A. Ščerbaitė.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Deividas Matulionis sako, kad matomas augantis visuomenės susirūpinimas migrantais.

„Lietuva turi mokytis ir iš kitų valstybių nedaryti klaidų, kurias darė kitos valstybės pastaraisiais metais. Užsieniečių skaičius augantis, bet jis stabilizavosi“, – sakė D. Matulionis.

Lietuvoje gyvena apie 210 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių – 80 tūkst. Ukrainos piliečių, 50 tūkst. Baltarusijos piliečių, 15 tūkst. Rusijos piliečių. Gana sparčiai didėja užsieniečių iš Vidurio Azijos, Pakistano Indijos, Šri Lankos.

„Tai sukuria problemas, kurios turi būti sprendžiamos, Valstybės saugumo departamentas turi įsitraukti į problemos užkardymą. Migracija tampa ne tik socialiniu, ekonominiu klausimu, kuo toliau tuo labiau tampa nacionalinio saugumo klausimu“, – sakė prezidento patarėjas.

D. Matulionis taip pat atkreipė dėmesį, kad egzistuoja islamiškosios radikalizacijos pavojus, šios grėsmės atmesti negalima.

„Kol kas grėsmių nėra, nepamirškime, kas vyksta kitose Europos Sąjungos valstybėse, su kokiomis problemomis jos susiduria. Todėl mes turime užkardyti šiuos procesus. Tam aktyviai dirba Valstybės saugumo departamentas ir Užsienio reikalų ministerija“, – sakė D. Matulionis.  

Jo teigimu, į Lietuvą yra atvykę apie 20 tūkst. asmenų iš Azijos šalių, dauguma iš Centrinės Azijos.

Lietuva ketina mokėti įmokas ir nepriimti daugiau migrantų

Praėjusių metų gegužę priimtas naujasis Europos Sąjungos (ES) migracijos ir prieglobsčio paktas, kuriuo siekiama išspręsti klausimus, susijusius su ES valstybių narių migracijos politika, kartu užtikrinant, kad Bendrija išlaikytų tvirtas ir saugias sienas. 

Iki 2026 m. birželio Europos Komisija (EK) ir bendrijos narės turi pasiruošti jo įgyvendinimui – imtis veiksmų, kad nuostatas, kurios yra sutartos ir įtvirtintos teisės aktuose, būtų galima taikyti praktikoje.

Viena iš jų – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą. Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.

Pagal tokį principą Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.

Prezidento vyriausiasis patarėjas D. Matulionis sako, kad Lietuva ketina mokėti solidarumo įnašą ir nepriimti jai skirtų migrantų.

„Lyg tai linkstama link to, kad mokėti įmoką, o ne priimti papildomus pabėgėlius, nes mes esame daug priėmę karo pabėgėlių, ekonominių migrantų“, – sakė D. Matulionis.

Profesinis mokymas padėti spręsti darbo jėgos ir migracijos problemą

Prezidento vyriausiasis patarėjas ragina Lietuvos gyventojus nebijoti rinktis profesinį mokymą ir tokiu būdu prisidėti prie migracijos problemų sprendimo.

„Verslui reikia darbo jėgos, mes naudojame kvotų sistemą įvežti būtinų profesijų darbuotojus. Tačiau klausimas, kiek tęsime? Ar nereiktų šio proceso stabdyti ir labiau jį reguliuoti? Skatinti mūsų visuomenę siekti profesinio mokymo, rezervų Lietuvoje mes matome. Pripažinkime, kad Lietuvoje yra sąlyginai didelis procentas stojančiųjų į aukštąjį mokslą, tačiau sąlyginai mažas procentas pasirenka profesinį mokymą. Tai nuo sovietinių laikų likęs stereotipas. Verslui padėtų turėti mūsų tautiečius ir nereikėtų tiek daug įsivežti iš užsienio“, – sakė D. Matulionis.

Kaip skelbė Migracijos departamentas, nuo trečiadienio stabdomas naujų prašymų įdarbinti užsieniečius priėmimas. Tai daroma baigiantis 2025 metams patvirtintai prašymų kvotai, kuri yra 24,83 tūkst.

Panaudotų kvotos vienetų skaičiui ir nagrinėjamų prašymų sumai viršijus nustatytą kvotos limitą, nuo trečiadienio Migracijos departamentas naujų prašymų leisti įdarbinti užsieniečius nebepriims.

Susitikime Prezidentūroje dalyvavo vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas, Valstybės saugumo departamento direktorius Remigijus Bridikis, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė, ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė, švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Regina Valutytė, Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktorė Evelina Gudzinskaitė, Akmenės rajono savivaldybės meras Vitalijus Mitrofanovas, Seimo pirmininko patarėjas Gediminas Černiauskas.