Savivaldybių tarybų ir merų rinkimai - būsimų Seimo rinkimų veidrodis

Skundžiasi teismui ir VRK

Pasibaigus 2023 m. savivaldos merų ir tarybų rinkimams paaiškėjo, kurių partijų ir kitų politinių organizacijų atstovai pasirodė geriausiai - šiemet vieninteliai socialdemokratai sugebėjo laimėti daugiau savivaldybių vadovų postų nei politiniai komitetai. Socialdemokratų partija laimėjo rinkimus 17-oje savivaldybių, o įvairūs rinkimų komitetai - 11. 9 savivaldybėse merų postus iškovojo liberalai, o 8 merų postus turės „valstiečiai". Konservatoriams teks tenkintis vos penkiais. Kaip ir Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos". Partija „Laisvė ir teisingumas" turės du merus, Lietuvos regionų partija bei Lietuvos lenkų rinkiminė akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga - po 1.

Jurbarke laimėjo Skirmantas Mockevičius - jis yra vienintelis kandidatas, kuris laimėjo rinkimus išsikėlęs pats.

Tiesa, vis dar neaišku, ar tikrai rinkimai finišavo Anykščiuose iš Visagine. Konservatoriai skundžia teismui VRK sprendimą, kuriuo ji grąžino „valstiečių" kandidatą Kęstutį Tubį į Anykščių rajono mero rinkimus. Partija taip pat kreipėsi ir į VRK, prašydama minėtos savivaldybės mero rinkimus paskelbti negaliojančiais. O Liberalų sąjūdis skundžiasi ne tik dėl Anykščių rajono, bet ir dėl Visagino - kreipėsi į VRK, kad rinkimų rezultatai būtų panaikinti abiejose šiose savivaldybėse.

Informuojama, kad policija per sekmadienį gavo 42 pranešimus apie galimus pažeidimus, susijusius su rinkimais. Buvo pradėtos 7 administracinės teisenos.

Beje, teks surengti naujus Seimo rinkimus Raseinių-Kėdainių vienmandatėje apygardoje, nes čia išrinktas parlamentaras „valstietis" Arvydas Nekrošius tapo meru.

Verta domėtis istorija

Politologas prof. Algis Krupavičius, puikiai išnagrinėjęs pastarųjų kelerių rinkimų istoriją, konstatuoja, kad savivaldos rinkimai yra tikras būsimų Seimo rinkimų veidrodis, todėl spėja, kad būsimajame Seime valdančiąją koaliciją formuos socialdemokratai. Ir prognozuoja, kad Laisvės partiją ištiks buvusios Arūno Valinsko partijos likimas.

„Savivaldos rinkimai Lietuvos koreliuoja su būsimais Seimo rinkimais. Esu netgi susirinkęs atitinkamą statistiką apie pastarojo dešimtmečio rinkimus. 2011 m. savivaldos rinkimuose laimėjo socialdemokratai, 2012 m. per Seimo rinkimus socialdemokratai kartu su Darbo partija irgi buvo pirmieji.

2015 m. savivaldos rinkimuose opozicinės konservatorių bei Liberalų sąjūdžio partijos buvo antroje-trečioje vietose, tačiau nuo socialdemokratų atsiliko nedaug. Seimo rinkimuose eiliškumas pasikeitė, konservatoriai pakilo į pirmą vietą, antrą užėmė „valstiečiai", socialdemokratai pasistūmėjo į trečią vietą. 2019 m. savivaldos ir 2020 m. Seimo rinkimuose pirmą vietą užėmė konservatoriai. Todėl pagal savivaldos rinkimų rezultatus galima gana tiksliai prognozuoti ir būsimų Seimo rinkimų rezultatus", - kalbėjo A.Krupavičius.

Konservatorių atmetimo tendencija

Politologas atkreipė dėmesį, kad savivaldos rinkimuose dažniausiai geresnius rezultatus pademonstruoja opozicijoje šalies mastu esančios partijos. Šie rinkimai - ne išimtis, socialdemokratai laimi daugiausiai mandatų savivaldybių tarybose ir merų postų. Todėl, pasak politologo, socialdemokratai tikrai gali tikėtis gerų rezultatų Seimo rinkimuose.

„Dar vienas dalykas - savivaldybių rinkimai formuoja tendencijas ne tik daugiamandatėje Seimo rinkimų apygardoje, bet ir vienmandatėse. Šį kartą savivaldos rinkimuose akivaizdžiai matoma konservatorių atmetimo tendencija. Labai tikėtina, kad tokią pačią tendenciją matysime ir Seimo rinkimuose, ypač vienmandatėse apygardose.

2016 m. Seimo rinkimuose konservatoriai ir „valstiečiai" daugiamandatėje apygardoje finišavo apylygiai, surinkdami po kiek per 20 proc. balsų kiekvieni. Bet svarbiausia konservatorių pralaimėjimo priežastis 2016-aisiais buvo nesėkmė vienmandatėse apygardose - būtent antrame rinkimų rate rinkėjai mobilizavosi konkrečiai prieš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) kandidatus. Balsavo ne tiek už „valstiečius", kiek prieš konservatorius. Balsavo už bet kurios partijos atstovus, išskyrus TS-LKD", - priminė profesorius.

„Valstiečių" sugrįžimas

Paklaustas, kodėl šiemet tos atmetimo reakcijos nebuvo Vilniuje, A.Krupavičius su tuo nesutiko.

„Kaip pažiūrėsi. Artūras Zuokas, jei lyginsime jo balsų skaičių pirmame ir antrame turuose, jų daugiau nei padvigubino. O Valdas Benkunskas balsų skaičių padidino gerokai mažiau. Skirtumas tarp V.Benkunsko ir A.Zuoko buvo gerokai mažesnis nei tarp A.Zuoko ir Remigijaus Šimašiaus prieš 4 metus", - teigė profesorius.

Jo teigimu, dažniausiai tose savivaldybėse, kuriose tam tikra partija laimėjo savivaldos rinkimus, po to ji laimi ir Seimo rinkimus, todėl socialdemokratai pretenduoja būti pirmi tiek daugiamandatėje, tiek vienmandatėse apygardose.

„Savotiškas sugrįžimas gali būti ir „valstiečių" atveju, nes jų rezultatai, nepaisant Sauliaus Skvernelio grupės atsiskyrimo, yra tikrai geri: netgi turės dviem merų postais daugiau nei dabar.

Labai įdomi intriga yra dėl S.Skvernelio partijos. Nes per šituos savivaldos rinkimus jos lūkesčiai dėl sociologinių apklausų buvo daug didesni. Tačiau ir mandatų laimėjo nedaug, ir išrinkti merai daugiausiai buvo perimti iš kitų partijų - nėra atvesti naujai įsikūrusios partijos.

Įdomus yra Liberalų sąjūdžio rezultatas, nes padidino merų skaičių nuo 6 iki 9. Jam atsiveria platesnė erdvė, nes Laisvės partija tikrai patyrė itin reikšmingą pralaimėjimą. Visai gali būti, kad Laisvės partijos laukia A.Valinsko partijos ateitis. Jei dalyvaus Seimo rinkimuose kaip atskira politinė jėga, Seimo rinkimai jai gali būti paskutinis politinis veiksmas", - „laisvūnams" liūdną ateitį prognozavo A.Krupavičius.

Antipartinės nuotaikos

Konservatoriams liūdnus Seimo rinkimų rezultatus gali nulemti ir tai, kad didmiesčiuose, išskyrus Vilnių, savivaldos rinkimus laimėjo politiniai komitetai.

„Didžiuosiuose miestuose antipartinės nuotaikos labai stiprios. Kaip jau minėjau, Seimo rinkimų rezultatai vienmandatėse apygardose būna labai panašūs į savivaldos. Vienintelis X faktorius - savivaldybės, kuriose laimėjo komitetai, kurie Seimo rinkimuose nedalyvauja, todėl rinkėjų balsai persiskirsto partijoms. Tačiau tendencija vis tiek yra gana ryški: dauguma komitetų rinkėjų balsų taps protesto balsais ir atiteks arba opozicinėms, arba centro kairėms partijoms. Bet didžiausia intriga - kurioms", - reziumavo prof. A.Krupavičius.

Ko tikėtis vilniečiams?

Politologas Vytautas Dumbliauskas sako, kad vilniečiai, kuriems nepatiko Remigijaus Šimašiaus vadovavimo sostinei principai, gali tikėtis, kad miestas nuo šiol nebebus taip darkomas.

„Įdomiausias klausimas, kas po savivaldybės tarybos ir mero rinkimų laukia vilniečių. Reikia nepamiršti, kad Valdas Benkunskas buvo Remigijaus Šimašiaus vicemeras, todėl galima daryti prielaidą, kad bus tęsiami jo darbai, o tai negera naujiena tiems, kas laukė naujovių ir tikėjosi, jog R.Šimašiaus darbai, tokie, kaip gatvių siaurinimas, bus sustabdyti.

Kita vertus, R.Šimašius rinkimų naktį viešai pasakė, kad V.Benkunskas dėl kai kurių dalykų jį pristabdė. Kitaip sakant, jei nebūtų buvęs pristabdytas, tai ir tų pačių gatvių siaurinimų būtų buvę daugiau. R.Šimašius davė suprasti, kad vicemeras ne viskam, ką jis darė, pritarė. Todėl galima tikėtis, kad nebus taip, kaip „prie Šimašiaus". Juo labiau kad valdančiąją daugumą formuos būtent konservatoriai, o V.Benkunskas - irgi konservatorius", - priminė politologas.

Anot jo, gal kam nors būsima Vilniaus politika ir nebus patraukli, tačiau esą chaoso bus mažiau, negu tuo atveju, jei mero rinkimus būtų laimėjęs Artūras Zuokas.

„Įsivaizduokime, kaip būtų dirbusi konservatorių taryba su meru A.Zuoku. Tikrai nebūtų buvę lengva sutarti", - svarstė V.Dumbliauskas.

Verslo interesai

Pasak politologo, ar galima tikėtis didelių pokyčių kituose didžiuosiuose miestuose - itin sunku prognozuoti, nes ten laimėjo politiniai komitetai.

„Jie kuriami dėl tam tikro konkretaus tikslo. Iš patirties žinome, kad komitetai yra vietos verslo sukurti dariniai ir būdas, kaip paimti valdžią toje savivaldybėje. Reikia kiekvienu konkrečiu atveju žiūrėti, kokios verslo grupuotės stovi už komitetų. Nes pavadinimai nieko nesako - tai tik skambūs šūkiai, etiketės. Tik žinant, kas už ko stovi, galima spėti, kas bus daroma.

Kaune - viskas aišku. Už visko stovi Visvaldo Matijošaičio verslas ir visa jo giminė. Bet Kaunui tai tinka, todėl „Vieningą Kauną" vėl perrinko. Bet tai nestebina, nes V.Matijošaitis - puikus vadybininkas, miestą tvarkantis panašiais principais kaip ir savo verslą. Miestiečiai tą mato, todėl kiti dalykai - šeimos verslas, prisipirkti sklypai - pamirštami, žmonės tai atleidžia. Tokia rinkėjų valia.

O kas stovi už kitų didmiesčių komitetų - galima tik spėlioti", - kalbėjo V.Dumbliauskas.