Vilniaus rajono meras R.Duchnevičius - pažadukas ar LLRA-KŠS belaisvis?

„Mes esame ištyrinėję mūsų infrastruktūrą, - kalbėjo R.Duchnevičius, praėjus tik dienai, kai Lietuva jau 34-ąjį kartą paminėjo Kovo 11-ąją, - esame ištyrinėję, kokius mes turime sklypus, nes ten reikia turėti vėlgi vandentiekį ir panašiai. Rastinėnuose ir Zujūnuose šiais metais planuojame statyti modulinius darželius."

Šiomis dienomis Vilniaus rajone atidarytas modulinis darželis Mickūnuose. Jis įsteigtas šalia jau veikiančio lopšelio-darželio. Naujasis darželis gali priimti tik 40 vaikų, kurie bus ugdomi lietuvių kalba. Dar 40 vaikų lieka už borto. Matyt, tėvams juos teks vežioti į Vilniaus miesto darželius. Mat dėl rajone esančio didžiulio lietuviškų darželių trūkumo jaunoms šeimoms, atsikėlusioms į Vilniaus rajoną, tenka čia tik iš dalies prisiregistruoti. Vienas iš sutuoktinių lieka registruotas Vilniuje, kad vaikas, likęs be darželio rajone, galėtų lankyti lietuvišką darželį sostinėje.

Problema - tautiniu pagrindu?

Pagrindinis Vilniaus rajono politikų argumentas - į rajoną sparčiai keliasi jaunos šeimos, sparčiai daugėja vaikų, todėl ir trūksta darželiuose vietų, nes į anksčiau statytas ikimokyklinio ugdymo įstaigas vaikai jau nesutelpa. Tačiau kaip paaiškinti, kodėl į tas senųjų lopšelių-darželių, mokyklų erdves daugiausia nesutelpa lietuviukai? Ar kiti mažiai, norintys mokytis lietuvių kalba?

Matyt, norintys mokytis lietuviškai, yra apkūnesni, labiau įmitę, didesnių gabaritų? Gal darželių tarpduriuose įstringa? Todėl ir neįtelpa į Vilniaus rajono ugdymo įstaigas. Nors Vilniaus rajono savivaldybės tarybos opozicinės Centro dešinės koalicijos frakcijos seniūnas Gediminas Kazėnas neatmeta, kad problema susijusi ne su materialiais dalykais. Esą tai problema grynai tautiniu pagrindu.

Problema - pažadų pagrindu

Tačiau nebūkime įtarūs. Apsimeskime, jog jokio tautinio pagrindo nėra. Tačiau vis vien neaišku, kodėl per tris dešimtmečius Vilniaus rajonas taip vangiai statė naujus darželius. Ir, matyt, dabar dar tris dešimtmečius statys. Kol dabartiniai mažiai suaugs, jų tėvai pasens ir visi pamirš, ką toks meras R.Duchnevičius kadaise žadėjo.

Lygiai taip pat kaip visi pamiršo, ką kalbėjo R.Duchnevičius 2023 metais, po savivaldybių rinkimų, kai antrame ture buvo išrinktas meru. O tada R.Duchnevičius sakė, kad pagal nacionalinį planą neturi likti žmonių, kurie neturi vietų darželiuose. R.Duchnevičius tada sakė manantis, kad ras priemiesčių patalpas, kurias bus galima pritaikyti švietimo poreikiams. Be to, naujasis meras pabrėžė, kad jam labai svarbi švietimo kokybė. Esą negali būti taip, kad Medininkuose vaikas gauna kitokį išsilavinimą nei Nemėžyje.

Problema - vandens pagrindu

Kita vertus, švietimo kokybę atspindi ir faktas, kiek Lietuvos valstybės piliečių yra ugdomi valstybine lietuvių kalba. O kaip tokį pilietį ugdyti Vilniaus rajone, jei dalis ugdytinių iš viso lieka už borto. Į darželius jų nepriima. O meras R.Duchnevičius teisinasi, kad reikia sukurti infrastruktūrą, sklypuose išvedžioti vandentiekį ir t.t. Galima pagalvoti, kad Vilniaus rajono lietuviški darželiai statomi Nevados dykumoje ar Jungtiniuose Arabų Emyratuose. Bet ir ten, nepaisant vandens stygiaus, pastatomi laikini miestai ar net milijoninis Dubajus. O Vilniaus rajone vandens netrūksta.

Gal nemoka statyti?

Lietuvoje greičiausiai statomos degalinės ir prekybos centrai-dėžės. Darželiai statomi lėčiau. Ypač lietuviški. Peršasi mintis, kad ugdymo įstaigos, jeigu jose bus mokoma lietuviškai, yra labai sudėtingos architektūros objektai. Todėl ir nepastatomi per tris dešimtmečius. Tačiau Kaune per 1919-1940 m. laikotarpį, tai yra per ne tris, bet tik per du dešimtmečius buvo pastatyta apie 12 tūkst modernios architektūros pastatų. Architektūros šedevras Kauno centrinis paštas buvo pastatytas per 2 metus, Lietuvos banko rūmai - per 3 metus, Karo muziejaus rūmai - per 6 metus.

Svarbi pastaba Vilniaus rajono merui - šie rūmai turėjo ir vandentiekį. Tą hidro stebuklą, kuris per sunkus Vilniaus rajonui. Nors vandentiekį jau turėjo graikai ir romėnai prieš Kristų. Galų gale net ir šiais laikais lietuviai sugebėjo per 7 metus pastatyti Valdovų rūmus. Visagino Šv.Apaštalo Pauliaus bažnyčia pastatyta per 6 metus. Bet Vilniaus rajono savivaldybei per sunkus uždavinys pastatyti tipinį vaikų darželį-dėžutę. Netgi iš modulių, tai yra, pastatomą dar greičiau. Tad ko iš tiesų trūksta? Sklypų, vandentiekių ar noro? Paprasto noro, kad vienas Lietuvos rajonas, vadinamas Vilniaus rajonu, pasijustų Lietuvos dalimi.

Per 5 metus Vilniaus rajone lietuvių kalba ugdančiuose darželiuose buvo sukurta 15 naujų vietų. Kai tuo tarpu Kauno rajone - 1 500 vietų.

Problema - kaip nesupykdyti LLRA-KŠS

Tiesa, lengva žadėti prieš rinkimus ir sunku pažadus vykdyti. R.Duchnevičius antrame Vilniaus rajono mero rinkimų ture pralenkė savo varžovą, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatą Valdemarą Urbaną tik 526 balsais. Jėgos buvo apylygės, o Vilniaus rajono savivaldybės taryboje LLRA-KŠS frakcija turi net 18 balsų iš 31-o. Frakcijoje dirba V.Urbanas, buvusi Vilniaus rajono merė Marija Rekst. Socialdemokratai turi tik 7 balsus. Opozicija dar mažiau - tik 6 balsus. Visoje Vilniaus rajono savivaldybės taryboje darbuojasi tik 5 lietuviai.

Tad natūralu, jog meras R.Duchnevičius, nutraukęs nuo 1995 metų buvusį LLRA-KŠS valdymą Vilniaus rajone, yra priverstas manevruoti, ieškoti susitarimų. Antraip negalėtų dirbti. Bet kažin, ar tai rūpi rajone, tarkime Didžiojoje Riešėje, gyvenančiam mažiui, kuris nemoka lėlės vadinti „lalka", o saldainio -„cukierku".

Tačiau situacija keičiasi. Vilniaus rajone daugėja lietuvių. Iš viso rajone dabar gyvena 116 579 gyventojai. Po truputį keičiasi jų nacionalinė sudėtis. 2011 m. rajone gyveno 52,07 proc. lenkų tautybės Lietuvos piliečių, o šiemet - 46,75 proc. Lietuviai tais metais rajone sudarė 32,48 proc., o dabar - 38,52 proc. Šiek tiek mažėja rusų, baltarusių, labai mažėja totorių, o 2,64 proc. gyventojų iš viso nenurodo savo tautybės.