Nepyk, Sigita, bet Tu nelabai gerai pakalbėjai savo interviu su nuostabia žurnaliste Danute Šepetyte.. Negalima savo mirtiniems priešams, kurie ne tik Tavo šeimą, bet ir visą Lietuvą „paleido ubagais", atlapoti sužeistą širdį: būtinai prispjaudys, išjuoks ir pažemins!
Negi nematei filmo „Maskva ašaromis netiki"? Vilnius Tau ne Maskva. Čia sorososai dar tebesiautėja. Tavo ašaros JIEMS kaip balzamas. Per daug džiaugsmo! Tik tas JŲ triumfas labai trumpalaikis: neduok tu Dieve, susikeisti su tais nelaimėliais vietomis! Visi kaip vienas patepti ir sutepti Soroso pinigais, pasisavintomis ES lėšomis, „parišti" tarptautinėmis aferomis ir ofšorais.
JIE nėra laisvi, naktimis iš baimės krūpčioja, nes bijo, kad į valdžią gali ateiti tie, kurie nepabūgs V. Mazuronio ir A. Skardžiaus komisijų surinktą medžiagą pasikelti ir realizuoti. (Kai kas tai daryti mėgino, bet, deja, balsavimui seime balsų pritrūko: po velniais, galbūt tikrai verta surizikuoti ir už tuos „valstiečius" prabalsuoti?!) Žinai, kiek ten faktų ne tik apie „Snoro", bet ir kt. valdžios aferas? O jei kas dar įsimanytų prezidento R. Pakso interpeliacijos reikalais pasidomėti; įtariu, kad labiausiai deficitinė prekė taptų pampersai: eilėse prie vaistinių išsirikiuotų ne tik „Trys muškietininkai" (Zuokas, Paulauskas ir Žemaitaitis), bet ir VSD pareigūnai... Tikiu, kad anksčiau ar vėliau yla privalo išlįsti iš maišo. O kad tai įvyktų kuo anksčiau, priklauso tiktai nuo kiekvieno iš mūsų.
Kaip jau ne kartą minėjau, pardavę savo sielą ir dūšią Sorosui ir velniui, globalistai užmigo ant laurų. Nebesisaugoja net vogdami. Jaučiasi visagaliais, kurių visi privalo bijoti. Todėl ir neįmanoma demaskuoti tų, kurie jau nebesimaskuoja. Pamynę po savimi visą sisteminę žiniasklaidą, teisėtvarką, finansus ir „kišeninį" Konstitucinį teismą, jie per daug atitrūko nuo paprastų žmonių, todėl kol kas mano, kad žmonės yra akli ir nieko nesupranta: nei kur balta, nei kur juoda?
Todėl tik panelė Grybauskaitė galėjo viešai pareikšti, kad Lietuvoje nėra nė vieno sąžiningo bankroto administratoriaus, tuo pačiu įžeisdama daugybę nieko dėtų tarnautojų, ir už 5 milijonus eurų pasamdyti du tarptautinius aferistus, Fryklį su Kuperiu. O po to dar ir surasti vietinį ponaitį Adamonį, kuriam mokėjo po 45 000 per mėnesį, nes jis prisiekinėjo, kad dirba 25 valandas per parą!
Tik visai negerbianti savo žmonių valdžia galėjo išdrįsti aferomis apipintą laivą pavadinti NEPRIKLAUSOMYBĖS (INDEPENDENCE) vardu ir mūsų biudžetinius pinigus už neaiškias dujas mokėti per ofšorus. Ar bent vienas iš sisteminių žurnalistų per kokią nors spaudos konferenciją išdrįso paklausti: "Ar visiems Lietuvos verslininkams jau galima naudotis ofšorų paslaugomis, siekiant išvengti valstybinių mokesčių?" Jei ne, kodėl taip negarbingai elgiasi grybauskaitės, šimonytės, kubiliai ir jų masiuliai?!
Galėčiau tokių pavyzdžių pateikti ne vieną. Ne tam, kad finansiniai aferistai sulauktų atpildo. (Kol kas tai neįmanoma!) O tam, kad ir „elitiniai" vagys valdžioje pagaliau suprastų, kad mes nesame dar visai atbukę. Todėl su mumis elgtis kaip su veršių banda dar ankstoka.
Todėl, Sigita, Tu nusiramink. Viskam savas laikas. Patikėk, kad ne viską lemia pinigai. Ir tai įrodysiu šį savaitgalį, kai paskelbsiu savo „vyrišką pokalbį" su tavo vyru Raimondu Baranausku.
Svarbu, išgyventi iki pirmadienio. O jau tada kaip Galileo galėsime sušukti: O VIS DĖLTO JI SUKA... (Kol kas mūsų visų pinigus.)
Autoriaus trigrašis: Atkreipkite dėmesį, koks pagrindinis leitmotyvas vis garsiau skamba iš konservatorių ir prezidentų lūpų: „Užtenka kapstytis po praeitį!", „Gana raustis po senas istorijas", „Žiūrėkime tik į ateitį!" Tai ne kartą akcentavo Landsbergis, Juknevičienė, Šimonytė, Kubilius... Tam iš visos širdies pritarė socdemai su liberalais ir Grybauskaitė su Nausėda. Ar žinote, ką tai reiškia? Tai reiškia, kad jie jau pakankamai prisivogė ir nori garantijų dėl ramios ateities. Labai geras ženklas! Bet nelabai. Nelabuosius suprasti galima, o nuskriaustuosius - apiplėštus ir apkrautus skolomis Lietuvos piliečius? Pastarieji dar kažkiek atsilaikys. Užsidės kaukes, užsidarys namuose ir po antklode skaičiuos, kaip ilgai teks vergauti jų vaikams ir anūkams? Skaičiuos skaičiuos, kol nustos krūpčioti. Nieko baisaus. Ateis su kombinezonais, suvynios į antklodę ir išneš paskutinį kartą gryno oro įkvėpti. O ką daryti vis dar tebekrūpčiojantiems? Dar stipriau krūpčioti. Iš baimės! Kas jeigu valdžios pavyzdžiu paseks ir kiti banditai, kurie pagauti pradės pirštu rodyti į „viršų" ir akis draskyti: „Nu jo, pavogiau, pagrobiau, uždubasinau - bet kada tai buvo! Davai mente, nesikrapštom po praeitį, gana raustis po senas istorijas, žiūrėkim tik į ateitį! Gal geriau duok man navodkę, kur gyvena koks nors koncervas arba komūniaga, nes girdėjau, kad pas juos dafiga babkių yr!"